Pinigai – tik pradžia. Įprastai kalbėdami apie turtingiausias pasaulio šalis, dažnai žvelgiame į bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui. Tačiau šis skaičius, nors ir patrauklus savo paprastumu, slepia tikrąją gyvenimo kokybę. Tik įsigilinus į platesnį kontekstą – prekių ir paslaugų kainas, gyventojų darbo valandas, užimtumą ir laisvalaikio galimybes – galima suvokti, kur gyvenimas iš tiesų yra ne tik pasiturintis, bet ir subalansuotas.
Tokia analizė leido šiemet – jau antrus metus iš eilės – pirmąją vietą pagal gyvenimo lygį užimti ne JAV ar Šveicarijai, o Norvegijai. Tai ne atsitiktinumas, o tikslaus, įvairiapusio vertinimo rezultatas.
Norvegijos formulė: mažiau darbo, daugiau gyvenimo
Vertindami 178 pasaulio šalis, „The Economist“ ekspertai taikė tris skirtingus kriterijus: BVP vienam gyventojui pagal rinkos kursus, BVP atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą (PPP) bei BVP, koreguotą pagal darbo valandas. Būtent šis trečiasis – galbūt dažniausiai pamirštamas – kriterijus atskleidė, kodėl Norvegija triumfuoja.
Šveicarija ir Singapūras pagal nominalų BVP atrodo įspūdingai, tačiau gyvenimas ten – brangus, o darbo valandos ilgos. Kai tik skaičiai pritaikomi realioms išlaidoms ir darbo krūviui, Norvegija tampa lydere: aukšti atlyginimai, trumpesnės darbo savaitės ir solidus socialinis saugumas leidžia norvegams džiaugtis ne tik finansiniu stabilumu, bet ir gyvenimo kokybe.
Taip pat skaitykite
Tarp lyderių – Kataras ir Danija, JAV – tik ketvirta
Antroje vietoje – Kataras, kurio turtą lemia gausūs energetiniai ištekliai. Trečioje – Danija, kuri kaip ir Norvegija, pasižymi subalansuotu gyvenimo ritmu ir stipria socialine politika. Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos, nepaisant to, kad yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal BVP, užima tik 4–7 vietas skirtinguose vertinimo modeliuose. Tai rodo, kad vien ekonominis svoris nebūtinai reiškia aukštą gyvenimo kokybę visiems gyventojams.
Jungtinė Karalystė šiemet liko toliau nuo lyderių – užimdama atitinkamai 19, 27 ir 25 vietas pagal vertinimo kriterijus. Įdomu ir tai, kad didžiausias šuolis per metus priklauso mažai šaliai – Gvjanai, kuri pakilo net 17 pozicijų. Šalies pajamų augimą daugiau nei 40 % lėmė naftos bumas, iš esmės pakeitęs jos ekonominę realybę.
Kai nelygybė ir demografija keičia rezultatus
Vertinant turtingumą pagal darbo valandų grąžą, kai kurios šalys išryškėja dėl tam tikrų demografinių ar socialinių ypatumų. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje ar Turkijoje, kur moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra žemas, valandinis atlygis atrodo aukštas, tačiau realus šeimos ar visuomenės ekonominis lygis gali būti gerokai kuklesnis.
Panašiai – Italijoje ir Nigerijoje. Italijoje vis daugiau gyventojų išeina į pensiją, Nigerijoje – dauguma dar net nepasiekė darbingumo amžiaus. Šiose šalyse santykinai maža dalis dirbančiųjų turi išlaikyti vis didesnę dalį visuomenės.
Mažiausiai pasiturinti šalis: 100 kartų mažiau už Šveicariją
Sąrašo gale – Burundis, kurio pajamos sudaro vos 0,15 % Šveicarijos BVP vienam gyventojui. Tai viena jauniausių pasaulio šalių – dauguma jos gyventojų dar net nesulaukė 17 metų. Net atsižvelgus į ypač žemas prekių ir paslaugų kainas šioje Afrikos šalyje, viena šveicaro alga teoriškai galėtų išlaikyti 100 burundiečių.
Turtas be triukšmo: kai gyvenimo kokybė svarbiau už blizgučius
Norvegijos atvejis rodo, kad tikras turtas nebūtinai pasireiškia prabangiais automobiliais ar stiklo dangoraižiais. Šalis neskuba demonstruoti savo ekonominės galios, bet tyliai investuoja į tai, kas svarbiausia: nemokamą sveikatos apsaugą, kokybišką švietimą, subalansuotą darbo ir poilsio santykį bei tvarią aplinką. Tai šalis, kurioje naftos pinigai nukreipiami ne į akivaizdų švaistymą, o į ilgalaikį nacionalinį gerovės fondą – vadinamąjį Naftos fondą, kuris saugo ateities kartas nuo ekonominių svyravimų.
Ši strategija leidžia norvegams ne tik gerai uždirbti, bet ir gyventi oriai, turint laiko sau, šeimai ir bendruomenei. Tai šalis, kuri savo turtingumą matuoja ne tik skaičiais, bet ir pasitenkinimu gyvenimu – o tai dažnai pamirštamas, bet labai svarbus gerovės indikatorius.
Kodėl sąraše nėra Airijos ir Liuksemburgo?
Kai kurios šalys, nors atrodytų turtingos, į šį reitingą nepateko dėl duomenų iškraipymo. Airija buvo pašalinta, nes jos BVP iškreipia mokesčių politika ir daugybės tarptautinių korporacijų buveinių buvimas. Liuksemburgo rezultatus iškreipia didelis kasdien kirsti sieną atvykstančių darbuotojų skaičius – tai vadinamieji „kryžminiai darbuotojai“, kurie oficialiai gyvena kitose šalyse, bet dirba Liuksemburge.
Taip pat skaitykite
Todėl, norint sukurti tikrą ir sąžiningą pasaulio turtingumo žemėlapį, būtina ne tik skaičiuoti pinigus, bet ir žiūrėti, kiek jų lieka gyvenimui. O čia Norvegija aiškiai rodo pavyzdį – turtas matuojamas ne vien sąskaitoje, bet ir laiku, kuris lieka būti su šeima, ilsėtis, kurti ir tiesiog gyventi.
Ko galime pasimokyti iš Norvegijos?
Šiandien, kai vis dažniau kalbame apie gyvenimo kokybę, emocinę gerovę ir sveikatos išsaugojimą, Norvegija tampa ne tik ekonomikos lydere, bet ir vertybių švyturiu. Jos pavyzdys rodo, kad valstybės klestėjimas priklauso ne nuo pelno siekimo bet kokia kaina, o nuo gebėjimo išmintingai subalansuoti ekonominius, socialinius ir ekologinius interesus. Šalis, kurioje turtas ne atskiria, o sujungia – tai ateities modelis, į kurį vis dažniau atsigręžia ir kiti.
Straipsnio šaltinis: economist.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
