Kukurūzai – populiarus grūdas, plačiai naudojamas įvairiuose patiekaluose visame pasaulyje. Tačiau ar šis dažnas svečias mūsų lėkštėse iš tiesų teigiamai veikia mūsų sveikatą? Ekspertų nuomonės šiuo klausimu nėra vienodos, o tiesa, kaip dažnai būna, slypi viduryje.
Kukurūzų nauda sveikatai
Kukurūzai, nors dažnai laikomi paprastu angliavandenių šaltiniu, siūlo daugiau nei tik energiją. Suprasti jų maistinę vertę padeda atidesnis žvilgsnisį jų sudėtį. Nors jie nėra „supermaistas“, tačiau kukurūzai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, jei vartojami kaip subalansuotos mitybos dalis. Svarbu nepamiršti saiko ir įvairovės.
Kukurūzai yra nedidelis, bet vertingas magnio, fosforo ir kalio šaltinis. Magnis svarbus raumenų ir nervų sistemos funkcijai, fosforas – kaulų sveikatai, o kalis – kraujo spaudimo reguliavimui. Tačiau norint gauti pakankamą kiekį šių mineralų, reikėtų kukurūzus vartoti kaip dalį įvairesnės mitybos.
Kukurūzai yra svarbus energijos šaltinis, aprūpinantis organizmą gliukoze. Tačiau daugiausia tai yra greitai įsisavinami angliavandeniai, todėl svarbu juos vartoti saikingai, ypač žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems problemų su cukraus kiekiu kraujyje. Sveikesnis pasirinkimas – pilno grūdo kukurūzai, kurie suteikia daugiau skaidulų.
Taip pat skaitykite
Kukurūzai, ypač jų luobelės ir nesmulkinti grūdai, yra geras skaidulų šaltinis. Skaidulos yra būtinos sveikai virškinimo sistemai, padeda reguliuoti žarnyno veiklą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Kukurūzai turi nedidelius, bet svarbius kiekius kai kurių B grupės vitaminų, tokių kaip tiaminas (B1), riboflavinas (B2) ir niacinas (B3). Šie vitaminai yra būtini metabolizmui, energijos gamybai ir nervų sistemos veiklai.
Nors kukurūzuose vitamino C kiekis nėra didelis, jis vis tiek prisideda prie bendro vitamino C kiekio, gaunamo su maistu. Vitaminas C svarbus imunitetui, kolageno gamybai ir antioksidantinei apsaugai.
Kukurūzų trūkumai ir galimos problemos
Kukurūzai, nors ir turi teigiamų savybių, nėra tobulas maisto produktas ir turi keletą trūkumų, kuriuos svarbu žinoti galvojantiems apie savo mitybą. Ne visiems jie tinka vienodai, o kai kurie aspektai kelia tam tikrų abejonių.
Kukurūzuose palyginti mažai baltymų, lyginant su kitais grūdais, tokiais kaip avižos ar grikiai. Todėl, norint gauti pakankamą baltymų kiekį, svarbu kukurūzus derinti su kitais baltymų šaltiniais, pvz., ankštiniais augalais, mėsa ar žuvimi. Tai ypač aktualu vegetarams ir veganams.
Didelė dalis pasaulio rinkoje esančių kukurūzų yra genetiškai modifikuoti (GMO). GMO kukurūzų ilgalaikis poveikis sveikatai vis dar yra plačiai diskutuojama tema, ir nors nėra galutinių išvadų, kai kurie žmonės renkasi vengti GMO produktų. Tokiu atveju svarbu atidžiai skaityti maisto produktų etiketes ir rinktis ekologiškus, o ne GMO kukurūzus.
Kukurūzų kieta tekstūra gali sukelti virškinimo problemų kai kuriems žmonėms. Jie gali sukelti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ar kitus diskomfortus. Šiuo atveju rekomenduojama rinktis smulkintus ar apdorotus kukurūzus, kurie lengviau virškinami.
Nors kukurūzų alergija yra gana reta, ji egzistuoja. Jei pastebėjote alerginių reakcijų po kukurūzų vartojimo, reikėtų kreiptis į gydytoją ir vengti jų vartojimo ateityje. Ypač svarbu stebėti vaikus, ar jie neturi alerginių reakcijų į kukurūzus.
Ekspertų išvada ir rekomendacijos
Ekspertai sutinka, kad kukurūzai gali būti sveikos ir subalansuotos mitybos dalis, tačiau juos reikėtų vartoti saikingai. Svarbu pasirinkti neperdirbtus kukurūzus, o genetiškai modifikuotų kukurūzų vartojimo reikėtų apskritai vengti.
Kukurūzai geriausiai tinka kaip vienas iš ingredientų įvairiuose patiekaluose, o ne kaip pagrindinis maisto šaltinis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į individualias savybes ir, jei pastebimi virškinimo sutrikimai, apriboti kukurūzų vartojimą. Reikėtų rinktis įvairesnę mitybą, kuri apimtų daug kitų maistingų produktų, užtikrinančių visų reikalingų maistingųjų medžiagų gavimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
