Žmonės dažnai neigia, vengia ar bijo kalbėti apie atleidimą, ypač kai niekada nesulaukė atsiprašymo. Atleidimas, nors ir dažnai pristatomas kaip dorybė, nėra paprastas procesas. Galbūt kažkas iš artimųjų pažeidė jūsų pasitikėjimą, draugas apleido jus sunkią akimirką. Tokie įvykiai gali palikti gilius randus, o atleidimas atrodo beveik neįmanomas. Tačiau atleidimas – tai daugiau nei veiksmas. Tai procesas, kuris skirtas ne tam, kad pateisintumėte kitų elgesį, bet kad išlaisvintumėte save iš nuolatinio skausmo ir pykčio. Štai, ką reikia žinoti apie tai, kaip atleisti, kai nesulaukiate atsiprašymo.
Kas yra atleidimas?
Psichologai atleidimą apibrėžia kaip „sąmoningą, apgalvotą sprendimą paleisti pyktį ar keršto troškimą asmeniui, kuris jus įskaudino“. Tačiau kodėl šis sprendimas toks sudėtingas?
- Tai atrodo neteisinga. Mūsų prigimtis trokšta teisingumo, o kai to nėra, atsiranda vidinis konfliktas. Mes tampame teisėjais, prisiekusiais ir kaltintojais, tačiau kaltininkas – niekada nepasirodo.
- Tai paveikia mūsų savęs suvokimą. Skaudžios patirtys neretai priverčia mus galvoti, kad mes patys buvome problema: „Jei būčiau buvęs geresnis, jis taip nebūtų pasielgęs.“ Tai mintys, kurios ilgainiui virsta pykčiu ar net neapykanta sau.
- Tai atrodo lyg „paleisti kaltininką“. Atrodo, kad atleidimas reiškia leidimą asmeniui išsisukti nuo atsakomybės. Tačiau tiesa yra kita – atleidimas nereiškia pateisinimo. Jis nereiškia, kad tai, kas nutiko, buvo teisinga.
Ką reikia žinoti apie atleidimą?
1. Atleidimas nėra sutaikymas. Atleisti ir susitaikyti yra du skirtingi dalykai. Sutaikymas – tai dviejų žmonių dalyvavimo reikalaujantis procesas, tačiau atleidimas – tai vidinis sprendimas, skirtas jūsų širdies laisvei. Tai, kad atleidžiate, dar nereiškia, jog turite tęsti santykius su tuo žmogumi.
2. Atleidimas nėra greitas procesas. Tai cikliškas procesas, kurio metu galite jausti pakilimus ir nuosmukius. Kiekvienas žingsnis link atleidimo gali būti sunkus, tačiau jis veda į emocinę laisvę ir sveikatą.
Taip pat skaitykite
3. Jūs neprivalote pamiršti savo žaizdų. Atleidimas prasideda nuo pripažinimo. Svarbu įvardyti ir priimti, kas nutiko. Pasakykite sau tiesą: „Tai buvo skaudu. Tai buvo neteisinga. Aš to nenusipelniau.“ Tokiu būdu pradėsite sveikimo procesą.
Kaip atleisti: patarimai
1. Išgyvenkite skausmą. Atleidimas nereiškia, kad turite ignoruoti savo skausmą. Leiskite sau gedėti. Verksmas, pokalbiai su draugais ar terapeutais gali padėti išgyventi netektį ir pradėti gijimą.
2. Praktikuokite dėkingumą. Tyrimai rodo, kad dėkingumas glaudžiai susijęs su gebėjimu atleisti. Sąmoningai ugdydami dėkingumą už tai, ką turite, galite sumažinti pykčio ir nusivylimo intensyvumą.
3. Priimkite, kad skausmas nėra apie jus. Daugelis skausmą sukeliančių veiksmų yra ne apie mus. Tai – kito žmogaus žaizdų ir patirčių pasekmė. Tai nereiškia, kad turime pateisinti jų elgesį, bet suprasti, jog dažnai buvome tik vienas etapas jų gyvenimo kelyje.
4. Paverskite skausmą galia. Skausmas gali būti transformuojamas. Žmonės, kurie sugeba atleisti, neretai atranda stiprybės padėti kitiems, suprasti kitus ir tapti labiau empatiškais. Skausmas gali tapti jėga, kuri įkvepia jūsų asmeninį augimą.
Atleidimas nėra skirtas tam, kad kitas asmuo jaustųsi gerai. Jis skirtas jums. Laikydami pyktį ir skausmą, mes nebaudžiame kitų – mes baudžiame save. Atleidimas – tai būdas paleisti neigiamus jausmus ir sustabdyti nuolatinį skausmo ciklą.
Gyvenimas yra pilnas nuolatinių išbandymų, kuriuose kiekvienas iš mūsų patiriame ir sukeliame skausmą. Išmokę, kaip atleisti, ir paleidę praeities skausmą, galite atrasti ne tik vidinę laisvę, bet ir naują viltį ateičiai.
Šaltinis: blog.darlingsociety.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
