Stresas yra viena iš pagrindinių sveikatos problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Jis ne tik skatina širdies ritmą, sukelia prakaitavimą, gali sumažinti apetitą, tačiau taip pat gali pasireikšti ir ant odos. Viena iš netikėtų stresinių reakcijų – streso dilgėlinė. Tai odos bėrimas, kuris pasirodo staiga, sukeldamas niežėjimą ir diskomfortą. Bet kas iš tikrųjų sukelia streso dilgėlinę ir kaip ją gydyti?
Kas yra dilgėlinė?
Streso dilgėlinė – tai bėrimas, kuris atsiranda dėl streso. Jis atsiranda dėl per didelio mastocitų (ląstelių, esančių odoje ir atsakingų už imuninės sistemos veiklą) aktyvumo. Paprastai šios ląstelės padeda kovoti su mikroorganizmais, tačiau, esant stresui, jos išskiria chemines medžiagas, kurios sukelia uždegimą, niežėjimą ir paraudimą. Šis mechanizmas dažnai būna autoimuninės reakcijos pasekmė – kūnas klaidingai pradeda gaminti antikūnus, kurie puola savo pačių struktūras.

Ką gali sukelti dilgėlinę?
Streso dilgėlinė dažnai pasireiškia niežtinčiais pūslelėmis, kurios gali būti mažos ir apjuostos raudona aureole arba didesnės, susijungiančios į didelius plotus. Šie bėrimai dažniausiai atsiranda ant viršutinės kūno dalies – krūtinės, nugaros, kirkšnių ar pažastų, tačiau gali išplisti ir kitose kūno vietose. Jie gali būti lydimi nuolatinio niežėjimo ar deginimo, dėl ko dar labiau padidėja diskomfortas.
Kada kreiptis į gydytoją dėl streso dilgėlinės?
Jei dilgėlinė tęsiasi ilgiau nei šešias savaites ir pasikartoja beveik kasdien, verta pasitarti su gydytoju. Stresas dėl lėtinių dilgėlinės simptomų gali dar labiau pabloginti būklę ir sukelti papildomą psichinį stresą. Tai gali tapti užburtu ratu, nes emocinė įtampa dėl simptomų tik stiprina pačią dilgėlinę.
Kaip ilgai trunka streso dilgėlinė?
Paprastai streso dilgėlinė praeina per kelias valandas, tačiau kai kuriems žmonėms niežulys ir bėrimai gali išlikti net iki vienos dienos ar ilgiau. Ilgalaikė dilgėlinė, trunkanti ilgiau nei šešias savaites, laikoma lėtine ir reikalauja gydymo.
Streso dilgėlinės gydymas
Streso dilgėlinės gydymas daugiausiai susijęs su simptomų palengvinimu ir uždegimo proceso mažinimu, tuo pačiu metu siekiant sumažinti patį stresą. Tam dažniausiai skiriami antihistamininiai vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį ir sumažina uždegimą bei niežėjimą. Kai kuriais atvejais gali būti naudojami ir stipresni vaistai, kaip gliukokortikosteroidai, tačiau tik trumpam laikui dėl jų galimų šalutinių poveikių.
Svarbu nepamiršti, kad kovoti su stresu taip pat būtina. Tai gali būti pasiekta per reguliarias psichoterapijas, atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar kvėpavimo pratimus. Holistinis požiūris į šią problemą yra esminis, nes streso dilgėlinė reikalauja tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos priežiūros.
Šaltinis: zdrowie.interia.pl
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.