Ar kada susimąstėte, kodėl po gabalėlio brandinto sūrio pradeda skaudėti galvą, o pomidorai ar stiklinė raudono vyno iššaukia bėrimą ar niežulį? Ne visada kaltas pats produktas – kartais priežastis slypi organizme. Tai gali būti histamino netoleravimas – būklė, kurią dažnai supainiojame su alergija, tačiau jos šaknys kur kas sudėtingesnės.
Histaminas – ne tik alergijų tarpininkas
Histaminas – tai organinė medžiaga, biogeninis aminų grupės junginys, natūraliai gaminamas žmogaus organizme. Jis atlieka daugybę funkcijų: dalyvauja imuninėje sistemoje, reguliuoja kraujagyslių pralaidumą, virškinimo procesus, netgi miego ritmą. Alergijos metu, reaguojant į žiedadulkes ar vabzdžių įkandimus, stiebinės ląstelės išskiria histaminą, kuris sukelia mums pažįstamus simptomus – čiaudulį, nosies varvėjimą, patinimus ar odos niežėjimą.
Vis dėlto histaminas veikia ne tik alergijų metu. Jis prisideda prie uždegiminių procesų, padeda nukreipti imuniteto ląsteles į pažeistas vietas ir veikia skrandžio rūgšties gamybą. Mūsų organizme yra keli histamino receptorių tipai – H1, H2, H3 ir H4, ir kiekvienas jų atsakingas už skirtingus procesus. Būtent dėl šios priežasties antihistamininiai vaistai padeda slopinti įvairius simptomus, nes blokuoja šių receptorių veikimą.
Kada histaminas tampa problema?
Histaminas būtinas organizmui, tačiau kai jo gamyba ar skaidymas sutrinka, jis ima kauptis kraujyje. Tuomet pasireiškia histamino netoleravimas. Pagrindinis kaltininkas – diamino oksidazės (DAO) fermentas, atsakingas už histamino skaidymą, kurį gauname su maistu. Jei šio fermento trūksta arba jo veikla sutrikusi, net įprasti produktai gali išprovokuoti galvos skausmą, pilvo dieglius ar odos reakcijas.
DAO nepakankamumas gali būti įgimtas arba įgytas. Jo veiklą silpnina virškinimo sistemos ligos, tam tikri vaistai, metaboliniai sutrikimai. Net mityba gali nulemti, kiek histamino sukaupsime – juk dalis produktų jo turi itin daug arba skatina papildomą išsiskyrimą.
Histamino netoleravimo simptomai
Histamino pertekliaus požymiai dažnai primena alergiją, todėl žmonės neretai klaidingai mano, kad yra alergiški konkrečiam produktui. Tačiau histamino netoleravimas turi savitą „simptomų puokštę“:
- odos reakcijos: bėrimai, paraudimai, niežulys, dilgėlinė;
- virškinimo sutrikimai: pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
- kvėpavimo takų požymiai: čiaudulys, užsikimšusi ar varvanti nosis, dusulys;
- bendras silpnumas: galvos skausmai, nuovargis, nuotaikų svyravimai.
Ypač dažnai simptomus sustiprina alkoholis, stresas ar vaistai, kurie trikdo DAO veiklą.
Kaip nustatomas histamino netoleravimas?
Diagnozė nėra paprasta. Kadangi simptomai persidengia su alergijomis, celiakija ar virškinamojo trakto ligomis, pirmiausia gydytojai atmeta kitas priežastis. Yra laboratorinių tyrimų – galima matuoti DAO aktyvumą ar histamino kiekį kraujyje, tačiau jų patikimumas nėra absoliutus, nes rodikliai gali skirtis net to paties žmogaus organizme skirtingu metu.
Dažniausiai sprendžiama remiantis paciento stebėjimais: jei pasireiškia bent keli tipiški simptomai, o jų intensyvumas sumažėja pakeitus mitybą, galima įtarti histamino netoleravimą. Labai svarbus vaidmuo tenka maisto ir simptomų dienoraščiui – pacientas fiksuoja, ką valgė ir kaip jautėsi, taip gydytojui suteikdamas vertingą informaciją apie galimas sąsajas. Kartais rekomenduojama kelioms savaitėms išbandyti eliminacinę dietą, visiškai atsisakant daug histamino turinčių produktų, o vėliau juos palaipsniui grąžinti ir stebėti organizmo reakciją. Toks metodas padeda ne tik patvirtinti įtarimus, bet ir nustatyti individualią tolerancijos ribą.
Ką daryti – mitybos rekomendacijos
Pagrindinė pagalbos priemonė – vadinamoji mažai histamino turinti dieta. Jos esmė – vengti arba riboti produktus, kuriuose histamino kiekis didelis. Nors kiekvieno žmogaus tolerancijos riba skiriasi, bendra taisyklė paprasta: kuo mažiau fermentuotų, brandintų ir ilgai laikytų produktų, tuo geriau.
Histamino kiekis maiste labai svyruoja – nuo mažiau nei 1 mg/kg iki kelių tūkstančių mg/kg. Mažai histamino turintys produktai paprastai laikomi tie, kuriuose jo yra iki 50 mg/kg, tačiau kai kurie specialistai siūlo rinktis dar griežtesnį kriterijų – mažiau nei 1 mg/kg.
Svarbu suprasti, kad kiekvienam žmogui tolerancija individuali, todėl dieta turėtų būti pritaikyta asmeniškai, pageidautina – konsultuojantis su gydytoju ar dietologu.
Taip pat skaitykite
Kur daugiausia histamino?
Ne visi produktai mūsų organizmą veikia vienodai – kai kuriuose histamino kiekiai itin dideli, todėl jie dažniausiai tampa netoleravimo simptomų priežastimi. Kuo maistas ilgiau brandinamas, fermentuojamas ar laikomas, tuo daugiau histamino jame susikaupia. Dėl to net ir maža tokių produktų porcija gali išprovokuoti galvos skausmą, bėrimą ar virškinimo sutrikimus. Histaminas į mūsų organizmą patenka ne tik gaminantis imunitetui, bet ir per maistą. Daugiausia jo randama:
- fermentuotuose produktuose: raugintuose kopūstuose, agurkuose, kefyre, jogurte, sūdytose ar raugintose žuvyse;
- mėsos gaminiuose: vytintuose, rūkytuose ar ilgai laikytuose, tokiuose kaip dešros, kumpiai, rūkytos žuvys;
- kai kuriuose vaisiuose: braškėse, avietėse, vynuogėse, kiviuose;
- kai kuriose daržovėse: pomidoruose, baklažanuose, špinatuose;
- produktuose su mielėmis: šviežioje duonoje, kepiniuose;
- alkoholiniuose gėrimuose: ypač raudonajame vyne ir aluje;
- sūriuose: ypač ilgai brandintuose, pavyzdžiui, pelėsiniuose;
- tam tikrose žuvyse: skumbrėje, sardinėse, tunuose, jei jos buvo ilgiau laikytos.
Gyvenimas su histamino netoleravimu
Nors ši būklė gali apsunkinti kasdienybę, tinkama mityba ir simptomų stebėjimas leidžia ją suvaldyti. Dalis žmonių po kelių mėnesių griežtos dietos vėliau gali palaipsniui grąžinti kai kuriuos produktus. Kitiems tenka visą laiką būti budriems.
Svarbiausia – atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus. Dažnai atsisakius vos kelių pagrindinių produktų, gyvenimo kokybė akivaizdžiai pagerėja: dingsta nuolatiniai galvos skausmai, pagerėja virškinimas, išnyksta odos bėrimai.
Histamino netoleravimas nėra nuosprendis, o veikiau priminimas, kad mūsų organizmas itin jautriai reaguoja į tai, ką dedame į lėkštę. Žinojimas ir sąmoningi pasirinkimai leidžia sugrąžinti kontrolę bei pasimėgauti maistu be baimės dėl nemalonių pasekmių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
