Mokslininkai išsiaiškino, kaip pėdų ir smegenų dydis veikia ilgaamžiškumą

Gyvenimo trukmei įtaką daro daugybė veiksnių. Žinoma, tinkama mityba, geras fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių nebuvimas padeda pasiekti ilgaamžiškumą. Tačiau yra ir mažiau akivaizdžių aspektų. Švedijos mokslininkai nustatė, kad tai, kiek laiko žmogus gyvens, gali priklausyti nuo pėdų ir net smegenų dydžio.

Kaip susijęs pėdos dydis ir gyvenimo trukmė?

Mokslininkai iš Švedijos išanalizavo 800 vyrų ir moterų gyvenimo trukmę. Paaiškėjo, kad egzistuoja tam tikras modelis tarp mirties amžiaus ir pėdos dydžio.

Pavyzdžiui, vidutiniškai moterys, kurių pėdos dydis 40–41, pragyvena iki 66–70 metų. Tuo tarpu vyrų, kurie mirė sulaukę 67–69 metų, pėdos dydis buvo 46–48. Tyrimas parodė, kad ilgiau gyvena žmonės, kurių vidutinis pėdos dydis: 42–43 (vyrų), 36–37 (moterų).

Visgi tai nėra absoliuti taisyklė – pėdos dydis greičiau rodo polinkius ar bendrą organizmo proporciją, o ne lemia tikslią gyvenimo trukmę.

Ar pėdos dydis iš tikrųjų svarbus?

Mokslininkai pažymi, kad negalima pasikliauti tik vieno tyrimo rezultatais. Nors egzistuoja tam tikras modelis, negalima pamiršti ir kitų gyvenimo trukmei įtaką darančių veiksnių – paveldimumo, gyvenimo būdo, mitybos, streso lygio.

Jei tyrime dalyvavę žmonės būtų visiškai sveiki ir neturėtų rimtų ligų, ryšys tarp pėdos dydžio ir gyvenimo trukmės būtų aiškesnis. Tačiau realiame gyvenime žmogaus sveikatą lemia kompleksinė visų aplinkybių visuma.

Hormonų įtaka ilgaamžiškumui

Kiekvienais metais skelbiama daugybė tyrimų apie ilgaamžiškumą. Pavyzdžiui, 2015 m. ispanų mokslininkai nustatė, kad moterys dėl hormonų įtakos vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai. Moteriškas hormonas estrogenas aktyvina genus, atsakingus už ilgaamžiškumą, taip pat padeda pašalinti cholesterolio perteklių iš organizmo ir sumažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Tai viena iš priežasčių, kodėl statistiškai moterys dažniau sulaukia 80–90 metų nei vyrai.

Smegenų dydis ir aktyvumas

Nyderlandų neuromokslininkas Dikas Svabas savo knygoje „Mes esame mūsų smegenys: nuo gimdos iki Alzheimerio ligos“ rašo, kad medžiagų apykaita ir smegenų dydis taip pat turi įtakos gyvenimo trukmei.

Pasak jo, kuo aktyvesnės smegenys, tuo didesnis jų tūris ir tuo ilgiau žmogus gali gyventi. Nuolatinė smegenų stimuliacija – skaitymas, mokymasis, kūrybinė veikla – ne tik skatina ilgaamžiškumą, bet ir sumažina Alzheimerio bei kitų neurodegeneracinių ligų riziką.

Kiti veiksniai, lemiantys ilgaamžiškumą

Be hormonų, smegenų ar pėdos dydžio, labai svarbūs yra ir kasdieniai įpročiai:

Mityba: Viduržemio jūros dieta, turtinga daržovėmis, vaisiais, žuvimi ir alyvuogių aliejumi, dažnai siejama su ilgaamžiškumu.
Fizinis aktyvumas: Reguliarus judėjimas – net ir lengvas, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar mankšta – prailgina gyvenimo trukmę.
Socialiniai ryšiai: Žmonės, palaikantys artimus santykius su šeima ir draugais, gyvena ilgiau.
Streso valdymas: Meditacija, kvėpavimo pratimai, gamtos terapija padeda sumažinti stresą ir gerina širdies veiklą.
Miego kokybė: Reguliarus ir kokybiškas miegas užtikrina organizmo atsinaujinimą bei apsaugo nuo daugelio ligų.

Nors mokslininkai pastebi sąsajas tarp pėdos dydžio, smegenų veiklos ir gyvenimo trukmės, vien šių veiksnių nepakanka ilgaamžiškumui užtikrinti. Didžiausią įtaką daro subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, psichologinė pusiausvyra ir žalingų įpročių vengimas.