Vėžio gydymo ateitis tampa vis realesnė – šįkart dėl mokslo proveržio, kuris atrodo tarsi iš mokslinės fantastikos. Masačusetso technologijos instituto (MIT) ir Harvardo medicinos mokyklos tyrėjai sukūrė naujos kartos imuninės ląsteles, galinčias ne tik atpažinti, bet ir naikinti vėžį, likdamos nepastebėtos žmogaus organizmo apsaugos sistemai. Tai – ne šiaip pažanga, o esminis žingsnis link personalizuotos, saugios ir veiksmingos kovos su vėžiu.
„Natūralūs žudikai“ – pirmoji mūsų gynybos linija
NK (angl. Natural Killers) ląstelės – tai vienos svarbiausių žmogaus imuninės sistemos karių. Jos turi įgimtą gebėjimą sunaikinti pavojingas ląsteles – tiek virusų pažeistas, tiek vėžines. Pavadinimas „natūralūs žudikai“ puikiai apibūdina jų esmę: jos aptinka grėsmę be jokio papildomo „apmokymo“ ir iš karto imasi veiksmų.
NK ląstelės yra tarsi greito reagavimo būrio dalis – jos patruliuoja po organizmą ir naikina viską, kas kelia pavojų. Jos artimos T limfocitams, tačiau veikia kitaip – NK ląstelės nereikalauja ankstesnio kontakto su ligos sukėlėju, todėl jų reakcija yra momentinė. Dėl šios savybės mokslininkai jau seniai ieškojo būdų, kaip sustiprinti jų tikslumą ir padidinti efektyvumą prieš vėžines ląsteles.
Dirbtinai sustiprintos NK ląstelės – CAR technologijos esmė
Siekiant, kad imuninės ląstelės galėtų dar tiksliau atpažinti auglius, į jų paviršių mokslininkai įveda vadinamuosius chimerinius antigenų receptorius – CAR. Šie receptoriai veikia kaip navigacijos sistema: jie leidžia NK ląstelėms atpažinti konkrečius baltymus, būdingus vėžinėms ląstelėms, ir tiksliai jas atakuoti.
Iki šiol CAR-NK ląstelių gamyba buvo lėta ir brangi. Ląstelės buvo išgaunamos iš paties paciento kraujo, o jų paruošimas trukdavo kelias savaites. Toks procesas ne tik uždelsdavo gydymą, bet ir apribodavo technologijos pritaikymą klinikoje.
MIT ir Harvardo proveržis: ląstelės, kurių imuninė sistema neatpažįsta
Štai čia įsikišo MIT ir Harvardo universitetų tyrėjų komanda, pasiūliusi naują, revoliucinį sprendimą. Jie nutarė naudoti sveikų donorų NK ląsteles – tokias, kurias galima paruošti iš anksto ir laikyti iki prireiks. Tačiau tam buvo viena kliūtis: svetimos ląstelės paprastai atmetamos organizmo imuninės sistemos kaip „įsibrovėlės“.
Mokslininkai išsprendė šią problemą itin išradingai. Jie nustatė, kurie baltymai ląstelių paviršiuje išduoda jų „kitoniškumą“, ir genetiškai modifikavo CAR-NK ląsteles taip, kad šių baltymų nebeliktų. Kitaip tariant, jie sugebėjo „užmaskuoti“ ląsteles taip, kad organizmo T limfocitai jų neatpažintų kaip svetimų.
Dar daugiau – šios ląstelės ne tik tapo nematomos imunitetui, bet ir gavo sustiprintą gebėjimą naikinti vėžines ląsteles. Visos šios modifikacijos buvo sujungtos į vieną DNR fragmentą, vadinamą konstruktu. Tai palengvina visą inžinerinį procesą ir leidžia kurti universalias, paruoštas naudoti terapijas.
Eksperimentai su pelėmis: augliai tiesiog neturėjo šansų
Bandymų su gyvūnais rezultatai pranoko lūkesčius. Modifikuotos CAR-NK ląstelės išliko gyvybingos mažiausiai tris savaites, o įprastos NK ląstelės buvo atmestos per kelias dienas. Per tą laiką augliai vėl pradėdavo augti, tačiau sustiprintos CAR-NK ląstelės užkirto tam kelią.
Dar vienas itin svarbus atradimas – šios naujos kartos NK ląstelės kelia mažesnę citokinų audros riziką. Tai pavojingas reiškinys, kai imuninė sistema reaguoja pernelyg stipriai, sukeldama uždegimą ir net organų nepakankamumą. Naujoji technologija suteikia galimybę išlaikyti jėgą be šio rizikingo šalutinio poveikio.
Žingsnis link „paruoštų naudoti“ vėžio terapijų
Jeigu klinikiniai tyrimai su žmonėmis patvirtins šios technologijos veiksmingumą ir saugumą, medicina gali sulaukti naujos eros. Tokios CAR-NK ląstelės taptų vadinamųjų alogeninių terapijų pagrindu – tai reiškia, kad gydymui būtų galima naudoti iš anksto pagamintas, „universalias“ ląsteles iš sveikų donorų.
Tokiu būdu pacientams nebereikėtų laukti savaites, kol iš jų pačių kraujo bus sukurtos individualios ląstelės. Gydymas taptų greitesnis, pigesnis ir prieinamesnis daugeliui žmonių.
Taip pat skaitykite
Mokslo žingsnis, keičiantis viltį į realybę
Šis MIT ir Harvardo universitetų tyrimas rodo, kaip toli pažengė imunoterapija – viena iš pažangiausių kovos su vėžiu sričių. Dar prieš dešimtmetį idėja, kad galime „apgauti“ imuninę sistemą ir paversti jos ląsteles preciziškais navikų naikintojais, atrodė neįmanoma. Šiandien tai tampa realybe.
Kiekvienas toks žingsnis artina dieną, kai vėžys nebebus mirties nuosprendis, o tiesiog dar viena liga, kurią galima kontroliuoti ar net visiškai įveikti. Galbūt šios naujos NK ląstelės taps tuo „slaptu ginklu“, kurio onkologai laukė dešimtmečius.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
