Stebėtina, bet laikotarpio nuo 1582 m. spalio 5 iki 14 dienos istorijoje iš tiesų niekada nebuvo. Patikrinkite bet kurį kalendorių – po spalio 4-osios iškart seka spalio 15-oji. Žmonės tiesiog „praleido“ šias dešimt dienų. Kodėl taip nutiko?
Kur dingo dešimt spalio dienų?
Iki XVII a. krikščioniškasis pasaulis naudojo Julijaus kalendorių, kuris buvo daug tikslesnis už dar senesnį Romos respublikos kalendorių, tačiau turėjo vieną rimtą trūkumą – metai buvo 11 minučių ir 14 sekundžių ilgesni už tikrąjį tropinį Saulės metų ciklą.
Dėl šios, iš pirmo žvilgsnio, smulkios paklaidos laikui bėgant šventės, ypač Velykos, vis labiau slinko nuo astronominių pavasario ir rudens lygiadienių. Tai kėlė painiavą bažnyčiai, astronomams ir valstybėms
Grigaliaus reforma: kaip „dingo“ dešimt dienų
Po ilgų tyrimų 1582 m. vasarį buvo sukurtas naujas, patobulintas Grigaliaus kalendorius. Tų pačių metų spalį popiežius Grigalius XIII paskelbė pereinantis nuo senosios sistemos prie naujosios.
Kad kalendorius vėl sutaptų su realiu metų ciklu, jis „pašalino“ dešimt dienų iš 1582 metų. Taigi po spalio 4 d. (ketvirtadienio) iškart sekė spalio 15 d. (penktadienis).
Taip pat skaitykite
Todėl laikotarpio nuo spalio 5 iki 14 dienos niekada neegzistavo – laikas tiesiog buvo praleistas.
Šis pakeitimas buvo oficialiai įtvirtintas Ispanijos karaliaus Pilypo II įsaku „Apie dešimt metų dienų“, kuriuo buvo nurodyta pereiti prie naujos laiko skaičiavimo sistemos.
Kodėl Velykos skiriasi ir kas dar keitėsi
Dėl šio pokyčio katalikiška ir stačiatikių Velykų datos pradėjo skirtis – katalikai perėjo prie Grigaliaus kalendoriaus, o stačiatikiai liko prie Julijaus.
Kaip kitos šalys priėmė naują kalendorių
„Dingusių datų“ istorija kartojosi ir kitose valstybėse:
- Švedija bandė pereiti palaipsniui, atsisakydama kelis metus keliamųjų dienų, bet bandymas žlugo – teko grįžti prie seno kalendoriaus ir tik 1753 m. pagaliau pereiti prie Grigaliaus.
- Didžioji Britanija ir jos kolonijos tai padarė tik 1752 m., kai po rugsėjo 2-osios iškart sekė rugsėjo 14-oji.
- Rytų Europos šalys (Rusija, Serbija, Graikija) ilgai išlaikė Julijaus kalendorių ir prie naujos sistemos perėjo tik XX a.
Kokius sunkumus sukėlė „dingusios dienos“
Grigaliaus kalendoriaus įvedimas iš pradžių sukėlė daugybę problemų:
- Žmonių pasipiktinimas. Daugelis jautėsi apgauti: „Iš mūsų pavogė dešimt dienų gyvenimo!“ Kai kur kilo net protestų.
- Tarptautiniai nesusipratimai. Skirtingi kalendoriai trukdė prekybai, diplomatijai ir laivybai – buvo sunku susitarti dėl datų, terminų ir sutarčių.
- Istorinių įvykių painiava. Dėl dviejų kalendorių to paties įvykio datos skiriasi. Pavyzdžiui, Prancūzijos revoliucijos pradžia kartais minima liepos 14 d. (naujasis stilius), o kituose šaltiniuose – liepos 4 d. (senasis stilius).
- Žemės ūkio ir astronomijos klaidos. Dėl laiko „peršokimo“ ūkininkams sutriko sėjos darbai, o astronomams teko perrašyti daugelį lentelių.
Kas liko po reformos
Nors tuo metu tai sukėlė daug sumaišties, ši laiko „tachikardija“ galiausiai leido sukurti tikslesnį ir vieningą tarptautinį kalendorių, kuriuo naudojamės iki šiol.
Taip 1582-ųjų „dingusios dešimt dienų“ tapo svarbia laiko istorijos dalimi – simboliu to, kaip žmonės išmoko sureguliuoti laiką pagal Saulę ir suderinti pasaulį pagal bendrą ritmą.
