Šiuolaikinė medicina pasiekė daug – transplantacijos, personalizuoti vaistai, pažangūs diagnostikos metodai. Tačiau ligoninių skyriuose vis dažniau susiduriama su grėsme, kuriai kartais pritrūksta atsako net ir pažangiausios gydymo priemonės. Tai – ypač atsparios bakterijos, galinčios išgyventi ekstremaliomis sąlygomis ir tapti mirtinu pavojumi. Viena tokių – Acinetobacter baumannii.
Bakterija, kuri nebijo nei antibiotikų, nei sterilumo
Acinetobacter baumannii šiandien aptinkama viso pasaulio ligoninėse, ypač intensyviosios terapijos skyriuose. Ji dažniausiai puola silpnesnius – žmones, kurie kovoja su sunkiomis ligomis, turi nusilpusią imuninę sistemą, yra po operacijų ar ilgai prijungti prie medicininių prietaisų, tokių kaip dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ar kateteriai.
Tipinės šios bakterijos sukeliamos komplikacijos – plaučių uždegimas (pneumonija) ir sepsis (kraujo užnuodijimas), kurie gali greitai progresuoti ir sukelti gyvybei pavojingą būklę. Svarbu paminėti, kad infekcijos pasekmės dažnai būna mirtinos – kai kuriais atvejais mirtingumas siekia net iki 70 procentų, ypač tarp sunkiai sergančių pacientų.
Lietuvos gydymo įstaigos nuo šios grėsmės nėra apsaugotos. Kaip teigia mokslininkai, bakterija puikiai prisitaikiusi prie aplinkos – ji išgyvena sausame paviršiuje, todėl gali ilgai išlikti gyvybinga ant medicininės įrangos, ligoninės paviršių, rankų ar net dulkėse.
Ji rezistuoja dezinfekcijai ir pasižymi didžiuliu atsparumu antibiotikams. Tai reiškia, kad įprastinės gydymo schemos paprasčiausiai neveikia, o medikams tenka ieškoti alternatyvių, dažnai sudėtingų, brangių ir ne visada veiksmingų gydymo būdų. Šis atsparumas antibiotikams kelia didžiulę problemą visuomenės sveikatai ir reikalauja nuolatinių tyrimų bei griežtų infekcijų kontrolės priemonių ligoninėse.
Nuo karo laukų iki intensyvios terapijos palatų
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjas dr. Renatas Krasauskas pastebi, kad pasaulio dėmesį ši bakterija atkreipė Irako karo metu. Tuomet sužeisti kareiviai buvo gydomi lauko ligoninėse, kur užsikrėsdavo Acinetobacter baumannii. Nors tuo metu bakterijos dar reagavo į gydymą, šiandien situacija kitokia – jos įgijo atsparumą beveik visiems žinomiems antibiotikams, įskaitant net ir naujausios kartos vaistus.
Karo lauko kontekste ši bakterija tapo vadinama „Iraqibacter“. Būtent ekstremalios, nesaugios aplinkos sąlygos – dulkės, šiluma, ribotos higienos priemonės, masiniai sužeidimai ir intensyvus antibiotikų naudojimas – leido jai greitai plisti, mutuoti ir įgyti atsparumą. Dabar šios mutacijos ir jų padariniai „atkeliavo“ ir į įprastas civilines ligonines visame pasaulyje, įskaitant Lietuvą, kur jos kelia rimtą grėsmę pacientų saugumui. Tai rodo, kad kariniai konfliktai gali turėti ilgalaikių pasekmių globaliai sveikatai.
Ką reiškia būti atspariai – moksliškai ir praktiškai
Pagrindinis šios bakterijos pavojus slypi ne vien jos atsparume, bet ir gebėjime konkuruoti su kitais mikroorganizmais. Ji greitai kolonizuoja paviršius, prisitaiko prie antibiotikų ir net geba perduoti atsparumo genus kitoms bakterijoms (horizontaliuoju genų perdavimo būdu). Toks tarpbakterinis „bendradarbiavimas“ leidžia jai išlikti ir plisti net ir tuomet, kai pacientas gauna stiprų gydymą, taip pat skatina kitų bakterijų atsparumą.
Klinikinėje praktikoje tai reiškia, kad net paprasta trauma, chirurginė intervencija ar buvimas ligoninėje gali tapti rizikingu išbandymu, jei infekciją sukelia A. baumannii. Tokiais atvejais gydytojai neretai lieka be efektyvių priemonių – tenka naudoti seniai pamirštus ar labai toksiškus vaistus, tokius kaip kolistinas. Kolistinas, nors ir veiksmingas prieš atsparias bakterijas, pasižymi sunkiu šalutiniu poveikiu, kuris kelia didelę riziką paciento organų funkcijoms.
Pagrindiniai kolistino šalutiniai poveikiai yra nefrotoksiškumas (pažeidžia inkstus, galintis sukelti inkstų nepakankamumą, reikalaujantį dializės) ir neurotoksiškumas (pažeidžia nervų sistemą, pasireiškiantis, pavyzdžiui, galvos svaigimu, tirpimu, regos sutrikimais, raumenų silpnumu ar net sunkiais neurologiniais sutrikimais). Taip pat gali pasireikšti ir kitų šalutinių reakcijų, tokių kaip alerginės reakcijos ar virškinimo trakto sutrikimai.
Dėl šių didelių rizikų kolistino vartojimas yra atidžiai stebimas ir skiriamas tik kraštutiniais atvejais, kai kitų gydymo galimybių nėra. Tai apsunkina gydymą, ilgina hospitalizacijos laiką ir didina sveikatos priežiūros kaštus. Norint efektyviai kovoti su šia bakterija, būtina nuolatinė stebėsena, griežta higiena ir naujų antibiotikų bei alternatyvių gydymo strategijų paieška.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
