Tėvų kontrolė yra svarbi auklėjimo dalis, tačiau per didelis vaikų kontrolės suvokimas gali turėti neigiamų pasekmių. Kai kontrolė tampa pernelyg griežta, ji ne tik trikdo vaikų psichologinį vystymąsi, bet ir gali sukelti ilgalaikių problemų. Kad ir kaip svarbu nustatyti tam tikras ribas, tėvams reikia rasti pusiausvyrą, kad vaikai galėtų augti ir vystytis savarankiškai bei sveikai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokias pasekmes gali sukelti per didelė kontrolė ir kaip ji veikia vaikų emocijas ir socialinius įgūdžius.
Neurozės ir depresija: Pernelyg didelės kontrolės pasekmės
Kai tėvai stengiasi kontroliuoti kiekvieną vaiko veiksmą, vaikas pradeda jaustis nesaugus. Kontrolės jausmas, kad pasaulis yra pilnas grėsmių ir negatyvių įvykių, sukelia nuolatinį nerimą. Šis nerimas gali išsivystyti į gilų stresą, kuris su laiku virsta depresija. Vaikai, kurie jaučiasi nuolat stebimi, neturi galimybės atsipalaiduoti ir jaustis saugiai, o tai gali rimtai paveikti jų emocinę sveikatą.
Socializacijos sunkumai: Pasitikėjimo stoka
Vaikai, kurių gyvenime yra nuolatinė kontrolė, dažnai susiduria su sunkumais bendraujant su kitais vaikais. Tėvų kontrolė neleidžia vaikui išmokti pasitikėti savo jausmais ir aplinkiniais žmonėmis. Kai tėvai nuolat perima sprendimus ir stebi kiekvieną žingsnį, vaikas nesugeba užmegzti tvirtų santykių su bendraamžiais. Tokiems vaikams dažnai būna sunku prisitaikyti prie socialinių situacijų ir jie gali tapti atstumtaisiais.
Nuomonės trūkumas: Nesugeba reikšti savo pozicijos
Vaikai, kurie auga nuolatinės tėvų kontrolės aplinkoje, nesugeba išreikšti savo nuomonės. Tėvai už juos priima visus sprendimus, todėl vaikas nesimoko savarankiškai mąstyti ir vertinti situacijas. Toks vaikas gali pasijusti bejėgis ir nesugebantis priimti atsakingų sprendimų, nes visada remiasi kitų žmonių nuomone. Tai trukdo vaikui vystytis kaip asmenybei ir įgyti savivertės.
Taip pat skaitykite
Infantilumas: Nenoras suaugti ir prisiimti atsakomybę
Vaikai, kuriems tėvai nuolat kontroliuoja gyvenimą, gali pasirinkti likti infantilūs. Tai reiškia, kad jie bijo prisiimti atsakomybę ir nori išvengti sprendimų priėmimo, nes jiems atrodo saugiau, kai už juos viską sprendžia kiti. Šis infantilumas gali užsitęsti ir suaugus, kai toks žmogus nesugeba patirti suaugusiojo gyvenimo atsakomybių ir sunkumų. Jis bijo pokyčių ir iššūkių, nes yra įpratęs būti „apsaugotas“ nuo sprendimų.
Maištavimas: Santykių nutrūkimas su tėvais
Dėl per didelės kontrolės vaikams gali kilti stiprus noras maištauti prieš savo tėvus, ypač kai jie pasiekia paauglystę. Paaugliams, turintiems stiprų charakterį, dažnai kyla noras atsiriboti nuo tėvų ir ginti savo nepriklausomybę. Tokie vaikai pradeda nesutikti su tėvų nustatytomis taisyklėmis ir dažnai elgiasi priešingai nei tikisi tėvai. Tai gali sukelti rimtų konfliktų ir galiausiai atsiribojimą nuo šeimos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
