Žalioji arbata jau tūkstančius metų yra vertinama dėl savo gydomųjų savybių ir naudos sveikatai. Nors ji pradžioje buvo populiari tik Azijoje – Kinijoje ir Japonijoje – dabar ši arbata tapo mėgstama visame pasaulyje, įskaitant Europą. Dėl savo stiprių antioksidantų ir kitų vertingų medžiagų žalioji arbata įgijo pasaulinę populiarumą kaip gėrimas, kuris ne tik malšina troškulį, bet ir prisideda prie geresnės sveikatos.
Žaliosios arbatos istorija ir gamyba
Žalioji arbata buvo naudojama medicinoje dar 2700 metų prieš mūsų erą. Kinų medicinoje ji buvo vertinama kaip priemonė gerinanti kraujotaką, mažinanti sąnarių skausmus ir stiprinanti imuninę sistemą. Šiuolaikiniai tyrimai tik patvirtina šias senas žinias ir praplečia žaliųjų arbatos savybes, parodydami, kad ji gali apsaugoti nuo vėžio, neurodegeneracinių ligų, aterosklerozės ir net padėti numesti svorį.
Žalioji arbata gaminama kitaip nei juodoji: ji nėra fermentuojama. Šviežiai nuskinti arbatos lapai yra garinami ir džiovinami, todėl išsaugomi visi svarbiausi sveikatai naudingi komponentai.
Kas yra žaliosios arbatos sudėtyje?
Žaliojoje arbatoje gausu įvairių naudingų medžiagų, kurios padeda kovoti su įvairiais negalavimais:
- Katechinai – šie antioksidantai, įskaitant epigallocatechin galalatą (EGCG), padeda kovoti su laisvaisiais radikalais ir mažina uždegimus. EGCG yra stipriausias antioksidantas, randamas žaliojoje arbatoje.
- Polifenoliai – šie junginiai pašalina reaktyvius deguonies ir azoto radikalus iš organizmo, apsaugodami nuo ligų ir senėjimo požymių.
- Kofeinas – nors jo yra mažiau nei juodojoje arbatoje, jis vis tiek teikia energijos ir padeda palaikyti budrumą.
- Oksalatai – šie junginiai gali sumažinti mineralų pasisavinimą, tačiau jų kiekis priklauso nuo arbatos užpylimo metodo.
Naudingos žaliosios arbatos savybės
Žalioji arbata turi daug naudingų savybių, kurios padeda palaikyti gerą sveikatą:
- Širdies sveikata. Tyrimai rodo, kad du puodeliai žaliosios arbatos per dieną gali žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Katechinai ir polifenoliai padeda mažinti cholesterolio kiekį ir gerinti kraujotaką.
- Vėžio prevencija. Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad Azijoje, kur žalioji arbata vartojama dažnai, vėžio atvejų, ypač plaučių, skrandžio, gaubtinės žarnos ir kasos vėžio, yra mažiau nei Vakaruose. Antioksidantai žaliojoje arbatoje gali padėti kovoti su vėžio ląstelėmis.
- Parkinsono liga. Tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali apsaugoti nuo Parkinsono ligos. Tai siejama su polifenoliais ir kofeinu, kurie pagerina kraujotaką smegenyse.
- Svorio kontrolė. Kai kurie tyrimai rodo, kad žalioji arbata padeda numesti svorio, nes kofeinas ir katechinai skatina riebalų deginimą ir mažina riebalų įsisavinimą organizme.
Kaip paruošti žaliosios arbatos gėrimą?
Norint išgauti maksimalų žaliosios arbatos naudą ir mėgautis jos skoniu, svarbu ją tinkamai užplikyti:
- Naudokite porcelianinį arbatinuką ir švarų, minkštą vandenį.
- Įdėkite 1 g arbatos lapų 100 ml vandens.
- Užpilkite vandeniu, kurio temperatūra būtų nuo 60°C iki 85°C. Geriausiai tinka 75°C.
- Užplikytą arbatą laikykite 3–5 minutes, tada nukoškite.
- Žaliosios arbatos lapus galima užpilti iki trijų kartų, tačiau kiekvienas užpylimas suteiks vis kitokį skonį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
