Ar mūsų civilizacija iš tiesų gali baigtis ne dėl karo, o dėl gamtos, kosmoso ar mūsų pačių klaidų? Kadaise tokie klausimai atrodė tinkami tik fantastiniams filmams, tačiau šiandien vis dažniau į juos atsako mokslas – remdamasis realiais duomenimis, stebėjimais ir statistika. Žmonija išmoko tyrinėti katastrofas dar prieš joms įvykstant, tačiau kartu su šiuo žinojimu auga ir nerimas: ar mes tikrai pasirengę susidurti su globalia nelaime, jei ji nutiktų rytoj?
Kosminis pavojus: asteroidas, galintis pakeisti viską
Asteroidų smūgio scenarijus – turbūt pats garsiausias iš visų galimų pasaulio pabaigų. Prieš 66 milijonus metų panašus įvykis nusinešė dinozaurų gyvybes, kai Čikšulubo asteroidas trenkėsi į dabartinį Meksikos Jukatano pusiasalį ir paliko daugiau nei 150 kilometrų pločio kraterį. Tokios jėgos sprogimas išmetė tiek dulkių ir pelenų, kad Saulės šviesa dingo metams, o pasaulio klimatas pasikeitė negrįžtamai.
Mokslininkai ir šiandien seka tūkstančius vadinamųjų near-Earth objects – objektų, kurių orbita priartėja prie Žemės. NASA netgi sukūrė specialias stebėjimo programas, kad būtų galima laiku perspėti apie galimą pavojų. Nors tikimybė, jog mūsų planetą pasieks kilometro dydžio asteroidas, yra itin maža, ji niekada nebus lygi nuliui. Mažesni kosminiai kūnai taip pat gali būti pražūtingi. 2013 metais virš Čeliabinsko Rusijoje sprogo vos 17–20 metrų skersmens meteoritas. Sprogimo banga sugriovė daugiau nei 7 500 pastatų, sužeidė 1 500 žmonių ir parodė, kaip trapus yra mūsų saugumo jausmas.
Nematoma grėsmė iš kosmoso: gama spindulių pliūpsnis
Jei asteroidas sunaikintų mus iš išorės, gama spindulių pliūpsnis galėtų padaryti tą patį iš vidaus. Tai vieni galingiausių visatos reiškinių – vos per kelias sekundes jie išspinduliuoja daugiau energijos nei Saulė per visą savo gyvenimą. Jei toks pliūpsnis įvyktų netoliese, jis išdegintų Žemės ozono sluoksnį, atverdamas kelią mirtinai saulės radiacijai.
Laimei, šie reiškiniai itin reti, o mūsų galaktikoje kol kas neaptikta žvaigždžių, galinčių netrukus sukelti gama pliūpsnį. Tačiau mokslininkai primena – „retas“ nereiškia „neįmanomas“. Kosmosas pilnas paslapčių, o žvaigždžių gyvenimo ciklai – ne visada nuspėjami. Viena netikėta žvaigždės mirtis galėtų turėti pasekmių visai gyvybei Žemėje.
Žemės širdis taip pat gali sprogti: supervulkanų pavojus
Tuo metu, kai vieni bijo iš dangaus krintančių kūnų, kiti primena, kad didžiausias pavojus gali slypėti po mūsų kojomis. Supervulkanai, tokie kaip Jeloustounas Jungtinėse Valstijose, laikomi potencialiomis pasaulinėmis grėsmėmis. Nors jų išsiveržimų tikimybė per artimiausius tūkstantmečius maža, padariniai būtų katastrofiški.
Vien Jeloustouno išsiveržimas išmestų tiek pelenų, kad Saulės šviesa sumažėtų metų metus, o temperatūra pasaulyje kristų keliais laipsniais. Žemės istorijoje jau buvo panašių atvejų – 1815-aisiais išsiveržus Tamboros ugnikalniui Indonezijoje, sekė „metai be vasaros“. Temperatūra nukrito net 4 °C, derlius žuvo, kilo badas, o dešimtys tūkstančių žmonių žuvo ne tik nuo ugnikalnio, bet ir nuo jo sukeltos bado bangos. Jei supervulkanas išsiveržtų šiandien, kai pasaulio gyventojų skaičius viršija 8 milijardus, pasekmės būtų neįsivaizduojamos.
Pandemijos grėsmė: nematomas priešas tarp mūsų
Pandemijos – ne naujiena žmonijos istorijoje, tačiau COVID-19 parodė, kaip sparčiai globalizuotas pasaulis gali parklupdyti net be ginklų. Vienas virusas, peršokęs iš gyvūno į žmogų, sustabdė ekonomiką, uždarė sienas ir nusinešė milijonus gyvybių. Mokslininkai įspėja, kad tai gali būti tik pradžia.
Istorijoje jau būta dar niūresnių pavyzdžių: ispaniškasis gripas 1918–1920 m. užkrėtė pusę milijardo žmonių ir pražudė iki 100 milijonų. Šiuolaikinės technologijos neabejotinai padeda kovoti su ligomis, tačiau didėjantis žmonių tankumas, tarptautinės kelionės ir klimato kaita sudaro idealias sąlygas naujų virusų plitimui. Kiekvienas protrūkis primena, kad pasaulio pabaigai nebūtina ugnis ar ledas – kartais užtenka vieno mutavusio mikrobo.
Klimato katastrofa: tylioji pabaiga, kuri jau prasidėjo
Jei kitos grėsmės atrodo tolimos, klimato krizė vyksta čia ir dabar. Žemės temperatūra jau pakilo daugiau nei 1,2 °C nuo pramonės revoliucijos laikų, o to pakako, kad ledynai tirptų, jūros lygis kiltų, o ekstremalūs orai taptų kasdienybe.
Mokslininkų prognozės niūrios: jei temperatūra pakils dar keliais laipsniais, ištisi regionai taps negyvenami. Vandens ir maisto trūkumas sukels migracijos bangas, konfliktus, o ekosistemos, nespėjusios prisitaikyti, ims griūti. Klimato kaita nėra lėtas procesas – ji jau vyksta, o jos padarinius matome kasmet per potvynius, gaisrus ir sausras. Tai tarsi lėtai deganti pasaulio pabaiga, nuo kurios išsigelbėti dar galime – bet tik veikdami dabar.
Ar katastrofą galima sustabdyti?
Visi šie scenarijai – nuo kosminių sprogimų iki pandemijų – dalijasi viena bendra mintimi: žmonija turi galimybę pasirinkti. Mokslininkai stebi, analizuoja, perspėja, tačiau be politinės valios ir visuomenės atsakomybės jų pastangos lieka tik teorija. Civilizacijos išlikimą lems ne tiek gamtos kaprizai, kiek mūsų gebėjimas suprasti, jog ateitis nėra duotybė – ją reikia ginti.
Taip pat skaitykite
Galbūt pasaulio pabaiga dar toli, bet kiekvienas iš mūsų turi savo mažą misiją – išsaugoti šią planetą, kad ji netaptų dar viena istorijos dulkėmis virtusia civilizacija.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
