Žiemą kambariniai augalai serga ta pačia liga – sausėja lapų galiukai. Ši problema yra gana dažna. Tai atsitinka dėl to, kad viršutinėje augalų dalyje, esančioje virš dirvožemio, trūksta vandens, net ir gausiai laistant. Taip nutinka šildymo sezono metu, kai sumažėja drėgmė.
Kaip išspręsti šią problemą
Jei norite išvengti augalo žūties dėl lapų džiūvimo, reikėtų laikytis kelių taisyklių. Jei norite padėti augalams, turite imtis keleto dalykų:
- nuimti vazonus su gėlėmis nuo bet kokio šilumos šaltinio, įskaitant ir šildytuvus;
- jei tai nepadeda, būtina į padėklą įdėti šlapių samanų, keramzito, akmenukų ir ten įstatyti vazoną su augalu – kai tik vanduo pradės garuoti, padidės ir oro drėgmė;
- naudodami buteliuką su purškikliu, augalus laistykite vandeniu kas dvi ar tris dienas.
Kai kurių gėlių negalima apipurkšti. Tai augalai, kurių lapų paviršius, kaip pelargonijos, yra „pūkuotas“. Augalus reikia laistyti tik šiltu, nusistovėjusiu ar filtruotu vandeniu. Laistymui naudokite kambario temperatūros filtruotą arba nusistovėjusį vandenį. Galite imti ištirpusį sniegą, tik sniegas turi būti švarus, ką tik iškritęs. Yra ekspertų, kurie mano, kad būtent šis vanduo yra labai naudingas. Kambariniams augalams optimali temperatūra yra nuo 18 iki 24 laipsnių.
Dažnai lapai pradeda džiūti dėl padidėjusios kambario temperatūros. Oro temperatūra nuo 27 iki 32 laipsnių yra būtina tik kai kuriems tropiniams augalams. Bet jie daug dažniau auginami ne namuose, o šiltnamiuose. Todėl jei žiemą bute ar name karšta, augalai gali ne tik pradėti sirgti, bet net ir žūti. Ir tokių yra dauguma.
Jei šildymo sezono metu lapai pradėjo džiūti, vazoną su augalu reikia pašalinti nuo šilumos šaltinio. Taigi, kai pasirodo pirmieji lapai su sausais galiukais, rekomenduojama nedelsiant patikrinti kambario temperatūrą. Jei temperatūra aukšta, gėles reiktų pernešti į kitą kambarį, kur ji būtų žemesnė šešiais-dešimt laipsnių.
Sausi lapų galiukai gali rodyti, kad augalas yra nusilpęs. Taip pat sausi lapų galiukai žiemą gali būti simptomas, kad augalas nusilpęs. Ir tai visiškai nepriklauso nuo priežiūros kokybės. Šiuo atveju kaltininkas yra skersvėjis. Todėl be visų kitų svarbių momentų gėles reikia apsaugoti ir nuo skersvėjo.
Kaip palaikyti optimalią oro drėgmę žiemą
Vienas svarbiausių veiksnių – oro drėgmė. Žiemą, kai radiatoriai ir kiti šilumos šaltiniai išsausina orą, kambariniai augalai ypač kenčia. Optimalus drėgmės lygis patalpoje turėtų būti 45–60 %. Tai galima pasiekti naudojant oro drėkintuvus arba paprastesnius metodus – pavyzdžiui, pastatyti vandens indus šalia šildymo prietaisų ar pakabinti drėgnus rankšluosčius.
Taip pat padeda grupinis augalų išdėstymas. Kai keli augalai stovi arti vienas kito, aplink juos susidaro mikroklimatas, kuris natūraliai padidina drėgmę. Be to, verta retkarčiais praverti langą, kad augalai gautų šviežio oro, tačiau vengti tiesioginių skersvėjų.
Dirvožemio priežiūra ir tręšimas žiemą
Žiemą augalų augimas sulėtėja, todėl trąšų kiekį reikia sumažinti. Pertręšimas gali sukelti druskų kaupimąsi dirvoje, dėl kurio šaknys nustoja efektyviai įsisavinti vandenį. Geriausia naudoti pusę įprastos trąšų normos arba tręšti tik kartą per mėnesį, o kai kuriuos augalus – visai netręšti iki pavasario.
Taip pat svarbu, kad žemė vazone nebūtų per daug suslėgta. Geriausia ją retkarčiais purenti, kad šaknys gautų oro ir drėgmė pasiskirstytų tolygiai. Venkite naudoti per šaltą vandenį – tai gali sukelti šaknų šoką.

Apšvietimo reikšmė žiemą
Trumpesnės dienos ir mažiau saulės šviesos žiemą turi didelę įtaką augalų sveikatai. Net jei problema atrodo susijusi su sausais lapų galiukais, šviesos trūkumas gali dar labiau silpninti augalą. Todėl rekomenduojama augalus laikyti šviesiausiose patalpos vietose – prie pietinių arba rytinių langų.
Jeigu natūralios šviesos nepakanka, verta naudoti fitolempas. Jos užtikrina augalams reikalingą šviesos spektrą ir padeda išlaikyti stiprius, sveikus lapus net tamsiuoju metų laiku.
Kada genėti ir atnaujinti augalus
Žiemą augalai ilsisi, todėl drastiškas genėjimas nerekomenduojamas. Tačiau galima pašalinti sausus lapus ir žiedus, kurie silpnina visą augalą. Jei kai kurios šakelės atrodo visiškai išdžiūvusios, geriau jas atsargiai pašalinti – tai skatins naujų ūglių formavimąsi pavasarį.
Kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, fikusus ar spatifilumus, galima perkelti į šiek tiek didesnį vazoną, jei matyti, kad šaknys išlenda pro dugną. Tačiau didelių persodinimų žiemą reikėtų vengti – geriausias metas tam yra pavasaris.
Kodėl augalų priežiūra žiemą reikalauja daugiau dėmesio
Žiema – tai laikotarpis, kai augalai patiria stresą dėl šviesos trūkumo, sausos aplinkos ir temperatūrų svyravimų. Net jei jų neperlaistote ir laikotės pagrindinių taisyklių, svarbu stebėti kiekvieno augalo reakcijas. Kai kurie jautresni augalai gali rodyti sausumą dėl menkiausių pokyčių.
Nuolat stebėdami jų būklę ir koreguodami sąlygas, galite išvengti daugelio problemų ir išlaikyti sveiką žaliąją aplinką net šalčiausiu metų laiku.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.