Ar kada pastebėjote, kad skausmingas guzelis ant voko išdygsta būtent tada, kai gyvenimas virsta chaotišku įvykių sūkuriu? Ilgas darbas, nemiga, emocinis nuovargis – ir štai veidrodyje pasirodo mažas, bet labai nemalonus svečias – miežis. Nors šios infekcijos priežastis dažniausiai būna bakterinė, vis daugiau tyrimų rodo, kad tikrasis kaltininkas gali slėptis kur kas giliau – mūsų streso lygyje.
Kas yra miežis ir kodėl jis atsiranda?
Miežis – tai skausmingas, pūlinį primenantis mazgelis ant voko krašto. Mediciniškai jis vadinamas hordeolum ir dažniausiai susiformuoja tuomet, kai į riebalinę voko liauką patenka bakterijos, dažniausiai – Staphylococcus aureus. Jos sukelia uždegimą, kuris pasireiškia paraudimu, patinimu ir jautrumu. Miežis gali atsirasti tiek viršutiniame, tiek apatiniame voke, išorėje ar net vidinėje pusėje – ten, kur blakstienos susitinka su oda.
Bakterijos į akis dažniausiai patenka per nešvarias rankas, kosmetiką, kontaktinius lęšius ar higienos trūkumą. Ypač dažnai tai nutinka žmonėms, kurie skuba, nesilaiko dienos ritmo ar pamiršta paprastą taisyklę – prieš liesdami akis, nusiplaukite rankas. Moterims verta prisiminti ir dar vieną riziką – kosmetikos testerius parduotuvėse, kuriuos palietė dešimtys nepažįstamų žmonių.
Reikia atskirti miežį nuo kito dažnai painiojamo darinio – chalaziono. Šis atsiranda dėl užsikimšusios riebalinės liaukos, bet nėra bakterinės kilmės, todėl gydomas kitaip.
Taip pat skaitykite
Kai emocinis perdegimas tampa bakterijų sąjungininku
Ne kiekvienas stresas baigiasi miežiu, tačiau pasikartojančių infekcijų istoriją dažnai vienija bendras vardiklis – ilgalaikis emocinis krūvis ir prastas miegas. Nuolatinis stresas išbalansuoja imuninę sistemą, slopina jos gebėjimą kovoti su uždegimais ir leidžia bakterijoms įsitvirtinti ten, kur jos paprastai būtų sunaikintos.
Mokslininkai jau seniai įrodė, kad stresas aktyvina vadinamąją pagumburio–hipofizės–antinksčių ašį. Tai reiškia, kad organizmas išskiria daugiau kortizolio – „streso hormono“. Trumpalaikėje perspektyvoje jis padeda susidoroti su iššūkiais, tačiau kai jo per daug ir per ilgai, pasekmės tampa priešingos. Kortizolis slopina limfocitų veiklą, mažina citokinų išsiskyrimą ir apsunkina imuninės sistemos atsaką į mikroorganizmus. Kitaip tariant, kūnas praranda gebėjimą greitai reaguoti į uždegimus.
Kai stresas tampa lėtinis, ląstelės pamažu nustoja reaguoti į kortizolį – tai vadinama „gliukokortikoidų rezistencija“. Tuomet net smulkūs uždegimai, tokie kaip miežis, tampa užsitęsę ir skausmingi, o organizmas nebesugeba jų efektyviai neutralizuoti.
Hormonai, kurie „pakursto“ bakterijas
Stresas turi dar vieną mažiau žinomą, bet ne mažiau reikšmingą pasekmę. Kai kūnas įsitempia, suaktyvėja simpatinė nervų sistema, kuri išskiria adrenalino ir noradrenalino. Šie neurotransmiteriai padeda susikaupti ir veikti greitai, tačiau mokslininkai atrado, kad jie gali tiesiogiai paveikti bakterijas.
Tyrimai, paskelbti žurnale Frontiers in Microbiology, parodė, kad katecholaminai – adrenalinas ir noradrenalinas – spartina bakterijų dauginimąsi ir padeda joms formuoti biofilmus. Tai tarsi apsauginis sluoksnis, kuriuo bakterijos apsigaubia, kad išvengtų imuninės sistemos ir vaistų poveikio.
Dar vienas įdomus atradimas paskelbtas žurnale Infection and Immunity (2017 m.): norepinefrino metabolitas – 3,4-dihidroksimandelinė rūgštis (DHMA) – gali tiesiog „pritraukti“ bakterijas į tam tikras kūno vietas, kurios tampa labiau pažeidžiamos infekcijoms. Nors šis tyrimas buvo atliktas su žarnyno bakterijomis, mokslininkai neatmeta, kad panašus procesas vyksta ir odos paviršiuje, įskaitant akių sritį.
Tai reiškia, kad stresas ne tik silpnina mūsų apsaugą, bet ir sukuria palankesnes sąlygas bakterijoms veistis. O kai prie to prisideda prasta miego kokybė ir netvarkingas gyvenimo ritmas, atsiranda tobulas derinys uždegimui – akies miežiui.
Kaip gydyti ir kaip išvengti?
Nors miežis atrodo bauginančiai, dažniausiai jis praeina savaime per kelias dienas. Vis dėlto, tam reikia kantrybės ir higienos. Jokiu būdu nespauskite guzelio – tai gali išplatinti infekciją. Užteks šilto, drėgno kompreso keletą kartų per dieną – jis padeda pūliniui išsiskirti ir malšina skausmą.
Voką galima švelniai plauti su kūdikių šampūnu be ašarų ar fiziologiniu tirpalu. Jei skausmas didelis, tinka nereceptiniai nuskausminamieji. Kol infekcija neatslūgs, rekomenduojama nenaudoti makiažo ir kontaktinių lęšių.
Prevencija, kaip visada, yra geriausias gydymas. Plautis rankas, nelįsti prie akių nešvariomis rankomis, kas vakarą kruopščiai pašalinti makiažą, nenaudoti svetimų kosmetikos priemonių ir ypač vengti testerių parduotuvėse.
Tačiau verta prisiminti ir psichologinę pusę. Nors stresą pašalinti visiškai neįmanoma, galima išmokti su juo gyventi. Pakankamas miegas, kvėpavimo pratimai, fizinis aktyvumas ir sąmoningumo praktikos padeda sumažinti kortizolio kiekį bei atkurti imuninės sistemos pusiausvyrą. Kuo labiau pasirūpinsime savo psichine sveikata, tuo stipresnis bus kūno „imuniteto skydas“.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
