Belfasto Karalienės universiteto profesorius Peteris Hepperis atliko įdomų tyrimą, kuris parodė, kad mūsų skonio įpročiai gali susiformuoti dar negimus. Jis į eksperimentą įtraukė nėščias moteris, kurios buvo arti gimdymo, ir paprašė jų suvalgyti česnako. Kai šių moterų kūdikiai gimė ir paaugo, paaiškėjo, kad jie kur kas labiau mėgo česnako skonį nei tie vaikai, kurių motinos šio produkto vengė. Dar įdomiau, kad kai kurie iš jų net sulaukę 8–9 metų vis dar rodė didesnį polinkį į česnako skonį.
Kitas eksperimentas buvo atliktas su morkų sultimis. Nėščios moterys, kurios 5–6 nėštumo mėnesį gėrė morkų sultis, pagimdė vaikus, kurie vėliau taip pat mielai jas gėrė. Profesorius Hepperis pabrėžė, kad tai įrodo, jog skonis gali būti išmoktas dar motinos įsčiose – tai tarsi biologinė atmintis, kuri formuojasi per vaisiaus sąlytį su motinos mityba.
Šis atradimas turi praktinę reikšmę: jeigu nėščios moterys valgo įvairų ir sveiką maistą, jų vaikai labiau linkę mėgti daržoves, vaisius ir kitus naudingus produktus. Tai gali būti vienas iš būdų mažinti vaikų neigiamą požiūrį į sveiką mitybą ateityje.
Kūdikiai klausosi dar būdami įsčiose
Ne mažiau įdomu tai, kad kūdikiai geba ne tik ragauti, bet ir klausytis garsų dar prieš gimdami. Suomijos mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame nėščios moterys buvo suskirstytos į dvi grupes: vienos kasdien klausėsi lopšinių, kitos – ne. Tyrėjai pastebėjo, kad motinų, kurios klausėsi muzikos, kūdikių smegenys sureaguodavo į tas pačias melodijas jau po gimimo. Tai reiškia, kad vaisiaus smegenys geba įsiminti garsinius modelius ir su jais susieti tam tikras emocijas.
Taip pat skaitykite
Tai paaiškina, kodėl kai kurie naujagimiai nurimsta išgirdę dainas, kurias mama mėgo nėštumo metu. Garsai, ritmas ir net mamos balsas suteikia jiems saugumo jausmą. Muzikos terapijos specialistai pabrėžia, kad šis reiškinys turi didelę reikšmę emocinei kūdikio raidai – garsai padeda formuotis nervų jungtims ir gerina klausos gebėjimus.
Kai kurios ligoninės Europoje net taiko vadinamąją prenatalinę muzikos terapiją, kuri skatina būsimas mamas reguliariai klausytis raminančių melodijų. Tai naudinga ne tik kūdikiui, bet ir pačiai motinai – mažina stresą ir padeda palaikyti geresnę emocinę pusiausvyrą.
Kalba ir atpažinimas – pirmieji žingsniai į bendravimą
Niujorko universiteto psichologė Athena Voulomanos atliko tyrimą, kuris atskleidė dar vieną stulbinantį faktą: naujagimiai atpažįsta savo motinos kalbą iškart po gimimo. Jos tyrime dalyvavę kūdikiai stipriau reagavo į garsus, sklindančius motinos kalba, nei į svetimą kalbą ar atsitiktinius garsus. Tai rodo, kad kalbos atpažinimas prasideda dar nėštumo metu.
Ekspertė pažymi, kad tai turi didelę reikšmę kalbos vystymuisi. Jei dar negimusiam kūdikiui trūksta žmonių kalbos garsų – pavyzdžiui, jei jis auga tylioje aplinkoje arba motina retai kalba garsiai – kūdikis gali gimti su silpnesniu gebėjimu atskirti garsus. Todėl nėštumo metu labai svarbu kalbėti su vaiku, skaityti jam pasakas ar net dainuoti. Kūdikis ne tik girdi, bet ir įsimena kalbos ritmą bei intonacijas.
Tai patvirtina ir kiti tyrimai – prenatalinis kalbos poveikis padeda vaikui greičiau išmokti tarti pirmuosius žodžius. Kai kurie kūdikiai, kurių mamos nėštumo metu dažnai su jais kalbėdavosi, pradeda kalbėti anksčiau ir rodo stipresnį emocinį ryšį su tėvais.
Mokslo įžvalgos – naujas požiūris į nėštumą
Šie atradimai keičia požiūrį į vaisiaus vystymąsi. Anksčiau buvo manoma, kad kūdikis įsčiose tik pasyviai auga, tačiau dabar žinoma, kad jis aktyviai mokosi ir reaguoja į išorinį pasaulį. Mokslininkai pabrėžia, kad nėštumas – tai ne tik biologinis procesas, bet ir psichologinis bei emocinis ryšys, kuris prasideda dar prieš gimimą.
Motinos balsas, mityba, emocinė būsena – visa tai formuoja kūdikio būsimas reakcijas, polinkius ir net asmenybės bruožus. Pavyzdžiui, nėščios moterys, kurios dažnai patiria stresą, gali perduoti kūdikiui didesnį jautrumą streso hormonams, o ramybę ir džiaugsmą patiriančios – padeda formuotis pozityvesniam emociniam fonui.
Šiuolaikiniai tyrimai taip pat rodo, kad vaisiaus mokymasis gali būti pritaikomas ir medicinoje – pavyzdžiui, gydant klausos ar kalbos sutrikimus ankstyvame amžiuje. Žinant, kad kūdikiai geba įsiminti garsus dar įsčiose, galima kurti specialias programas, kurios padėtų stimuliuoti vaisiaus smegenų vystymąsi.
Taip pat skaitykite
Mažasis stebuklas, kuris mokosi dar prieš gimimą
Tai, kad žmogus pradeda mokytis dar negimęs, parodo, kokia nuostabi yra žmogaus prigimtis. Kūdikiai jau motinos įsčiose pažįsta pasaulį – ragauja, girdi, atpažįsta balsus ir garsus. Šis ankstyvas ryšys su pasauliu padeda jiems greičiau prisitaikyti po gimimo ir sukuria tvirtą emocinį pamatą visam gyvenimui.
Galbūt tai dar viena priežastis, kodėl sakoma, kad meilė ir ryšys su vaiku prasideda ne po gimimo, o nuo pirmųjų nėštumo akimirkų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
