Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad jogos nauda miegui gali būti didesnė nei daugelio kitų fizinių veiklų. Meta-analizė, apėmusi 30 atsitiktinių imčių tyrimų ir daugiau nei 2500 dalyvių, parodė, kad būtent intensyvi joga veiksmingiausiai pagerino miego kokybę įvairaus amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo miego sutrikimų. Jogos nauda miegui ypač išryškėja tiems, kurie ieško natūralaus, kūną ir protą raminančio metodo.
Jogos nauda miegui išryškėja jau po kelių savaičių praktikos
Tyrėjai iš Harbino sporto universiteto nustatė, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai joga praktikuojama trumpai – iki 30 minučių, du kartus per savaitę. Vos po 8–10 savaičių dauguma dalyvių pastebėjo ryškų miego kokybės pagerėjimą: greitesnį užmigimą, mažiau naktinių prabudimų ir gilesnį poilsį.
Įdomu tai, kad pasivaikščiojimas užėmė antrąją vietą pagal efektyvumą, o po jo sekė jėgos pratimai. Šie rezultatai iš dalies prieštarauja 2023 m. meta-analizei, kuri teigė, kad aerobinė veikla yra naudingiausia miegui. Vis dėlto naujieji duomenys rodo, kad jogos nauda miegui gali būti išskirtinė dėl kompleksinio poveikio kūnui ir nervų sistemai.
Kodėl jogos nauda miegui tokia stipri?
Mokslininkai aiškina, kad joga veikia keliais lygmenimis. Ji ne tik aktyvina raumenis ir širdies darbą, bet ir reguliuoja kvėpavimą. Kvėpavimo kontrolė aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už organizmo atsigavimą ir nusiraminimą. Dėl šios priežasties kūnas greičiau pereina į poilsio būseną, kuri būtina kokybiškam miegui.
Be to, kai kurie tyrimai rodo, kad joga gali daryti įtaką smegenų bangoms, skatinančioms gilesnį miegą ir padedančioms sumažinti streso hormonų kiekį.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai gali skirtis priklausomai nuo dalyvių amžiaus, fizinio pasirengimo ir naudojamų jogos metodų. Todėl ateityje reikalingi dar didesni ir ilgalaikiai tyrimai.
Joga reikšminga ir vyresniame amžiuje
Primename, kad kiti moksliniai tyrimai taip pat sieja fizinį aktyvumą su geresne sveikata. Framinghamo tyrimas atskleidė, kad didelis fizinis aktyvumas po 45 metų gali iki 45 % sumažinti demencijos riziką, net jei žmogus turi genetinį polinkį. Profesionalai mano, kad tai susiję su geresne kraujotaka smegenyse, didesne neuroplastiškumu ir mažesniu uždegimu.
Šaltinis: sciencealert.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
