Kraujo krešulys gali turėti rimtų pasekmių kiekvieno žmogaus organizmui. Jis gali patekti į kitas kūno dalis, todėl svarbu laiku nustatyti šią problemą. Jei tai nebus padaryta, kraštutiniais atvejais tai gali būti net mirtina. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kokio tipo yra kraujo krešulys. Yra arteriniai ir veniniai krešuliai. Jie skiriasi savo buvimo vieta. Profesorius Mark Whiteley tai paaiškino interviu laikraščiui „Express“.
Jis pažymėjo, kad krešuliai arterijose atsiranda staiga ir sukelia stiprų skausmą. Tuo momentu galūnė tampa blyški ir šalta.
Gali būti dalinių kraujo krešulių, dėl kurių vaikštant atsiranda blauzdos skausmas. Giliųjų venų trombozės atveju koja gali patinti ir pradėti skaudėti. Kai krešulys būna blauzdoje, gali atsirasti mėšlungis, o jei yra pažeistos šlaunies ar dubens venos, gali patinti ir skaudėti visą koją.
Simptomai, kurių negalima ignoruoti
Medikai pabrėžia, kad pirmieji simptomai gali būti gana subtilūs, todėl žmonės dažnai jų nepastebi arba priskiria nuovargio požymiams. Dažniausiai krešuliai pasireiškia vienašaliu skausmu vienoje kojoje, tempimu, jutimo pasikeitimais. Svarbu atkreipti dėmesį, jeigu koja tampa šiltesnė nei kita, oda parausta, o venos tampa labiau matomos nei įprastai – tai gali signalizuoti krešulio formavimąsi.
Kai kurie pacientai skundžiasi sunkumo jausmu kojoje, ypač po ilgesnio stovėjimo ar sėdėjimo. Jeigu simptomai nepraeina ir net stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją – laukimas gali būti rizikingas. Svarbu suprasti, kad krešulys gali pajudėti ir nukeliauti į plaučius, sukeldamas plaučių emboliją, kuri yra gyvybei pavojinga būklė.
Simptomus gali sustiprinti karštis, fizinis krūvis, ilgos kelionės lėktuvu ar automobiliu. Todėl žmonės, kurie daug sėdi, turėtų reguliariai mankštinti kojas, judinti pėdas ir negerti didelių alkoholio kiekių, nes šie skatina dehidrataciją ir tirština kraują.

Kas dažniausiai turi didesnę riziką?
Didesnė kraujo krešulių rizika kyla tiems, kurie serga lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis, turi antsvorio, mažai juda ar dirba sėdimą darbą. Riziką didina ir rūkymas, hormoniniai preparatai, nėštumas bei ilgalaikis gulėjimas po operacijų.
Gydytojai taip pat atkreipia dėmesį, kad vyresnio amžiaus žmonės dažniau susiduria su venų sienelių silpnumu, todėl kraujotaka lėtėja ir kraujui lengviau krešėti. Jaunesniems asmenims ši problema dažniau susijusi su intensyviu sportu arba staigiais traumų padariniais, kai pažeidžiami kraujagyslių audiniai.
Svarbu įvertinti ir paveldimumą. Jei šeimos istorijoje yra buvusių trombozių atvejų, reikėtų pasitikrinti ir iš anksto aptarti prevencines priemones su mediku, ypač prieš keliones ar planuojamas operacijas.
Kaip sumažinti kraujo krešulio riziką?
Norint sumažinti kraujo krešų susidarymo riziką, būtina palaikyti aktyvų gyvenimo būdą – net 20–30 min. kasdienio vaikščiojimo gali ženkliai pagerinti kraujotaką. Vengti reikėtų ilgo nejudrumo: kelionėje kas valandą pajudinti kojas, atsistoti, pasivaikščioti. Sėdint rekomenduojama kelis kartus per valandą atlikti pėdų judesius – tarsi mintumėte nematomą pedalą.
Mityba taip pat turi didelę reikšmę. Kraujotaką pagerina vandens vartojimas, o dehidratacija yra vienas iš veiksnių, skatinančių krešulių atsiradimą. Rekomenduojama gerti ne mažiau kaip 1,5–2 litrus vandens per parą. Į valgiaraštį verta įtraukti produktus, turinčius omega-3 riebalų rūgščių, uogas, česnaką, imbierą – šie pasižymi lengvu kraujo takumo gerinimu.
Tiems, kurie jau turi rizikos veiksnių, gydytojas gali skirti kompresines kojines arba profilaktinius vaistus. Svarbiausia nesiimti savarankiško gydymo – tik gydytojas gali įvertinti, kokios priemonės tinkamiausios konkrečiam atvejui.

Kada būtina kreiptis pagalbos?
Jeigu atsiranda staigus, nepaaiškinamas kojos skausmas, patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas, skausmas krūtinėje, galvos svaigimas ar kosulys su krauju, tai gali būti ženklas, kad krešulys pajudėjo. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Verta tikrintis, net jeigu simptomai atrodo silpni ar neaiškūs. Daug atvejų galima suvaldyti anksti nustačius problemą, o laiku paskirtas gydymas sumažina komplikacijų tikimybę. Kuo greičiau nustatomas krešulys, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių pasekmių ir išsaugoti sveikatą.
Negalima pamiršti – kūnas dažnai duoda ženklus anksčiau, nei liga tampa pavojinga. Reikia tik jų nepražiūrėti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.