Ar arbata gali būti pavojinga? Jei naudojate įvairius produktus, turite žinoti, kokį kiekį galima naudoti ir dienos normą. Arbatoje yra kofeino, tačiau jis susijęs su taninais (fenoliniais junginiais, turinčiais rauginimo savybių), todėl šis gėrimas žmogaus organizmą veikia švelniau nei kava, paaiškino mitybos specialistai. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad šio gėrimo nereikėtų laikyti nekenksmingu, nes taninai jungia geležį. Mitybos specialistai taip pat pranešė, kad arbata skatina šlapinimąsi, o kofeinas neleidžia geležies pasisavinti iš organizmo. Todėl per dieną nereikėtų išgerti per daug arbatos – reikia turėti saiką.
Kokia yra mirtina arbatos dozė?
200 ml juodosios arbatos puodelyje gali būti iki 60 mg kofeino, žaliojoje arbatoje – iki 50 mg. Per dieną žmogus gali suvartoti 400 mg kofeino, o maždaug 10 g dozė suaugusiam žmogui yra mirtina. Tai yra daugiau nei 160 puodelių per dieną.
Jei nuolat geriate arbatą prie valgio, gali būti, kad turite rimtesnę problemą – geležies trūkumą. 2011 m. Kalifornijos universitete buvo atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad arbata labai pablogina geležies įsisavinimą organizme. Ekspertų teigimu, norint išvengti žalos, arbatą geriausia gerti praėjus bent 20 minučių po valgio.
Tas pats galioja ir žolelių arbatai
Visose vaistažolėse yra polifenolių – specialių cheminių medžiagų, kurios trukdo geležies įsisavinimui. Taigi, per didelis vaistažolių arbatos vartojimas gali sukelti geležies trūkumą. Taip pat išplaunami naudingi mikroelementai – kalcis ir magnis.
Taip pat skaitykite
Gydytojai taip pat įspėja, kad žolelių arbatų neturėtų gerti asmenys, kurių hemoglobino kiekis yra mažas.
Kas nutinka, kai geriate daug arbatos su cukrumi? Dėl cukraus arbata tampa tiesiog skanesnė ir kaloringesnė, o žmonėms gali atsirasti odos, plaukų ir dantų problemų.
Kas nutinka, kai geriate daug arbatos su pienu? Mokslininkai nustatė, kad arbata su bet kokios rūšies pienu, pavyzdžiui, karvės, ožkos ar sojų pienu, daro neigiamą poveikį žmogaus organizmui, ypač virškinimo sistemai, ir gali sukelti inkstų akmenligę.
Kiek puodelių laikoma saugia riba?
Dauguma gydytojų sutaria, kad 2–5 puodeliai arbatos per dieną daugeliui suaugusiųjų yra visiškai saugu. Saikingas vartojimas suteikia energijos, pagerina koncentraciją ir netgi padeda palaikyti normalų metabolizmą. Svarbiausia – neviršyti normos ir stebėti, kaip organizmas reaguoja.
Žaliąją arbatą dažnai renkasi tie, kurie nori švelnesnio poveikio, tačiau ir čia galioja saikas. Kofeino kiekis, nors ir mažesnis nei kavoje, vis tiek veikia nervų sistemą, todėl vakare rekomenduojama rinktis silpnesnę arbatą arba ją skiesti. Per stipri arbata gali sukelti nemigą, nerimo simptomus ar širdies ritmo padažnėjimą.
Kada arbata gali būti naudinga?
Nors kofeinas turi šalutinių poveikių, arbata turi daug naudingų savybių – gėrime gausu antioksidantų, kurie kovoja su uždegiminiais procesais ir stiprina imunitetą. Ypač naudingos žaliosios ir baltosios arbatos, kurios pasižymi lengvu tonizuojančiu poveikiu bei padeda palaikyti normalų odos ir kraujagyslių tonusą.
Juodoji arbata dažnai padeda sutelkti dėmesį ir palaikyti produktyvumą, todėl tinka rytais arba dienos metu. Visgi ją geriant tuščiu skrandžiu, gali padidėti skrandžio rūgštingumas – todėl jautresni žmonės turėtų rinktis švelnesnes veisles arba gerti arbatą su lengvu užkandžiu.
Kada arbatos geriau vengti?
Žmonėms, turintiems geležies stokos anemiją, rekomenduojama riboti arbatos vartojimą ir neger ti jos iš karto po valgio. Taninai trukdo pasisavinti geležį iš maisto, todėl mitybos specialistai pataria tarp valgio ir arbatos palikti bent 20–30 minučių. Tai padeda išvengti ilgalaikių sveikatos sutrikimų.
Taip pat skaitykite
Nėščiosioms ir maitinančioms mamoms taip pat rekomenduojama mažinti kofeino kiekį dienos racione. Nors arbata atrodo silpna, jos perteklius gali paveikti miegą, širdies veiklą ir bendrą savijautą. Alternatyva – rinktis nestiprias žolelių arbatas, bet tik tas, kurias leidžia gydytojas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
