Daugeliui yra tekę susidurti su situacija, kai nespėjus suvalgyti, duona ar kitas kepinys pasidengia pelėsiu. Natūralu, kad kyla pagunda nupjauti matomą apipelijusią dalį ir suvalgyti likusį produktą – juk gaila išmesti visą kepalą. Tačiau specialistai vienbalsiai įspėja: taip elgtis griežtai draudžiama. Net menkiausias maistas su pelėsiu yra signalas visą produktą išmesti.
Dietologė Jevgenija Rozum paaiškino, kodėl duonos gaminius pasiekia pelėsis, kodėl negalima valgyti net apdoroto ar nupjauto maisto su pelėsiu ir kokią žalą toks produktas gali padaryti žmogaus organizmui. Svarbu suprasti, kad pelėsis, kurį matome, yra tik ledkalnio viršūnė.
Kodėl kepiniai taip greitai pasidengia pelėsiu?
Duonos gedimas visų pirma yra susijęs su netinkamomis laikymo sąlygomis. Šiandien kepinius dažnai perkame plastiko maišeliuose ir juose paliekame. Ši pakuotė ir sukuria idealias sąlygas pelėsio augimui:
- Drėgmė. Plonas kondensato sluoksnis, susidarantis maišelio viduje, nesukuria galimybės drėgmei išgaruoti ir tampa puikia terpe pelėsio sporoms dygti.
- Maistinės medžiagos. Duonos sudėtyje esantys angliavandeniai yra idealus maistas pelėsio kolonijoms.
- Sporos. Pelėsio sporos yra visur – net ore – tad visiškai apsisaugoti nuo jų patekimo ant maisto produkto neįmanoma.
Duona normaliai išsilaiko maišelyje tik trumpą laiką. Jei kepalas paliekamas šiltoje vietoje, pavyzdžiui, šalia šildymo prietaisų ar tiesioginėje saulėje, kondensatas susidarys greičiau ir maistas su pelėsiu taps realybe.
Taip pat skaitykite
Duonos žiedėjimas, kai ji džiūsta, yra natūralus reiškinys – tai drėgmės išgaravimas sąveikaujant su aplinka. Popieriniuose maišeliuose duona žiedėja greičiau, nes popierius sugeria drėgmę.
Kaip užtikrinti, kad duonos gaminiai netaptų maistas su pelėsiu?
Siekiant ilgiau išsaugoti kepinių šviežumą, juos reikia laikyti ventiliuojamose pakuotėse. Anksčiau duona buvo laikoma lininiuose maišuose arba įvyniota į lininę drobę. Audinys „kvėpuoja“, leidžia patekti deguoniui ir neleidžia susidaryti drėgnai aplinkai, kuri reikalinga pelėsiui.
Todėl duoną geriausia laikyti drobiniuose maišeliuose, tam skirtuose rankšluosčiuose arba duonos dėžėse su oro angomis. Svarbu nepalikti duonos perkrautoje dėžėje, nes tai taip pat gali paskatinti gedimą. Jei laikomasi šių taisyklių, duona išliks šviežia ir tinkama vartoti kelias dienas.
Jei turite duonos likučių, kuriuos planuojate vartoti vėliau, geriausia išeitis – ją užšaldyti. Supjaustykite kepalą porcijomis, sudėkite į sandarų maišelį ir patalpinkite į šaldiklį. Tai padės išsaugoti produktą nuo pelėsio.
Pavojai: kodėl negalima valgyti net apdoroto maisto su pelėsiu?
Jei sveikas žmogus atsitiktinai suvalgo nedidelį apipelijusios duonos gabalėlį, jam greičiausiai nieko blogo nenutiks. Tačiau maistas su pelėsiu kelia realią grėsmę mažiems vaikams ir žmonėms su nusilpusiu imunitetu (nėščiosioms, senjorams).
Pelėsis yra grybų rūšis, kuri išskiria toksinus. Didžiausią pavojų kelia būtent šios nuodingos medžiagos. Kai kurie toksinai neigiamai veikia kepenis, o kiti didina onkologinių ligų riziką. Kenksmingos medžiagos gali kauptis organizme ir smogti silpnoms vietoms.
Nėra tikslios saugios dozės – reakcija į maistas su pelėsiu yra individuali. Suvalgius apipelijusios duonos, reikia stebėti galimus simptomus: pykinimą, viduriavimą, pilvo skausmą ar alergines reakcijas (odos bėrimą, dusulį). Alergija dažnai kyla net įkvėpus pelėsio sporų.
Gydytoja griežtai įspėja: jei duonos kepalas pasidengė pelėsiu, jį reikia išmesti visą. Nupjovus apipelijusią dalį, produktas vis tiek lieka užkrėstas, nes grybelio siūlai įsiskverbia giliai į vidų. Karščio apdorojimas (pvz., skrudinimas) taip pat neišgelbės: nors temperatūra užmuša bakterijas, ji nepašalina pelėsio sporų ir toksinų. Maistas su pelėsiu turi keliauti tiesiai į šiukšliadėžę.
Taip pat skaitykite
Jei duona tik sužiedėjo, bet nėra apipelijusi, galite ją panaudoti gaminant džiūvėsius – jie lininiame maišelyje išsilaikys ilgai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
