Beveik kiekvienas rytas prasideda taip pat. Skamba žadintuvas, akis vos prasimerkia, o galvoje gimsta viena mintis – dar penkios minutės. Ranka pati ieško mygtuko, galva vėl panyra į pagalvę, o penkios minutės netrukus virsta dešimčia ar dvidešimčia. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nekaltas ritualas, leidžiantis švelniau pabusti ir „ne taip staigiai“ pradėti dieną. Tačiau būtent šis įprotis dažnai tampa priežastimi, kodėl visą rytą jaučiamės apsunkę, lėti ir be energijos, o kartais – net ir visą dieną.
Nors atrodo paradoksalu, papildomos minutės lovoje dažnai neduoda jokios realios naudos. Priešingai – jos trikdo organizmo darbą ir pablogina savijautą labiau, nei vienkartinis, bet ryžtingas atsikėlimas.
Kas yra rytinis „apsiblausimas“ ir kodėl jis užklumpa
Tas keistas jausmas, kai pabudus sunku susivokti, mintys juda lėtai, o kūnas tarsi neklauso komandų, turi savo pavadinimą. Tai vadinama miego inercija. Ji pasireiškia dezorientacija, sulėtėjusia reakcija, prastesne koncentracija ir net laikinu koordinacijos sutrikimu. Miego inercija dažniausiai ištinka tada, kai pabundame netinkamoje miego fazėje, ypač giliojo NREM miego metu.
Būtent čia ir slypi problema. Kiekvieną kartą, kai nuspaudžiame „snausti“, organizmas bando vėl panirti į miego ciklą. Tačiau šis ciklas nebėra pilnas ir natūralus. Vietoje to mes nuolat „ištraukiame“ save iš gilesnių fazių, palikdami smegenis tarsi neužbaigto proceso būsenoje. Dėl to miego inercija tampa stipresnė ir užsitęsia ilgiau.

Kas vyksta organizme, kai nuolat atidedame žadintuvą
Daugelis žmonių sąmoningai vakare nusistato kelis žadintuvus – kas penkias ar dešimt minučių. Tai atrodo kaip išmintingas planas, padedantis palaipsniui pabusti. Tačiau realybėje tai tik iliuzija.
Kiekvienas papildomas žadintuvo signalas nutraukia miego fazę, kuri ypač svarbi organizmo regeneracijai. Giliojo NREM miego metu atkuriami audiniai, stiprinama imuninė sistema, o smegenys „sutvarko“ informaciją. Kai šis procesas nuolat pertraukiamas, kūnas ne tik nepailsi, bet ir patiria papildomą stresą.
Po tokio fragmentuoto ryto smegenims reikia gerokai daugiau laiko „įsivažiuoti“. Tyrimai rodo, kad apsiblausimo būsena gali trukti nuo kelių dešimčių minučių iki net kelių valandų. Tokiu metu nukenčia atmintis, sprendimų priėmimas ir gebėjimas susikoncentruoti. Tai paaiškina, kodėl net ir po, atrodytų, ilgos nakties ryte jaučiamės lyg neišsimiegoję.
Rytiniai įpročiai formuoja visą dieną
Penkių minučių snaudimas ryte dažnai suvokiamas kaip papildomas poilsis, tačiau iš tiesų tai klaidingas signalas organizmui. Vietoje to, kad aiškiai pereitume iš miego į budrumą, mes liekame tarp dviejų būsenų. Šis „pakibimas“ sutrikdo cirkadinį ritmą ir neigiamai veikia nervų sistemą.
Dar blogiau, jei po kiekvieno pabudimo ranka tiesiasi prie telefono. Tikrinant žinutes ar socialinius tinklus lovoje, miegas dirbtinai prailginamas, o smegenys gauna per daug dirgiklių netinkamu metu. Ilgainiui tai silpnina ryšį tarp lovos ir miego, todėl vakare gali tapti sunkiau užmigti.
Per ilgas buvimas lovoje ryte siejamas ir su prastesne nuotaika, mažesniu energijos lygiu bei sumažėjusia motyvacija. Diena prasideda ne nuo veiksmo, o nuo vidinės kovos su savimi, kuri dažnai persikelia ir į vėlesnes valandas.

Kaip atsikratyti „snausti“ įpročio ir keltis lengviau
Nors daugelį metų formuoti įpročiai atrodo sunkiai pakeičiami, rytinio snaudimo galima atsisakyti. Tam reikia nuoseklumo ir kelių paprastų sprendimų.
Pirmasis žingsnis – keltis iš karto, kai suskamba žadintuvas. Tai skamba paprastai, bet veikia tik tada, jei žadintuvas padėtas taip, kad reikėtų atsikelti norint jį išjungti. Tai nutraukia automatinį snaudimo veiksmą.
Iškart atsikėlus verta atlikti kelis paprastus judesius – pasitempti, giliai pakvėpuoti. Tai signalas organizmui, kad naktinis poilsis baigėsi ir prasideda diena.
Labai svarbus ir pastovus kėlimosi laikas. Kėlimasis tuo pačiu metu net savaitgaliais padeda stabilizuoti vidinį laikrodį. Kuo reguliariau tai darome, tuo lengviau rytais pabusti.
Vos pabudus naudinga įsileisti natūralią šviesą – atitraukti užuolaidas ar pakelti žaliuzes. Šviesa natūraliai mažina mieguistumą ir padeda organizmui greičiau persijungti į aktyvią būseną.
Dar vienas paprastas, bet veiksmingas įprotis – išgerti stiklinę vandens. Skysčių trūkumas sustiprina rytinį nuovargį, o vanduo padeda „pažadinti“ organizmą.
Mažiau minučių lovoje – daugiau energijos gyvenime
Penkių minučių snaudimas gali atrodyti kaip mažas malonumas, tačiau jo kaina – prastesnė savijauta, lėtesnės mintys ir mažesnė motyvacija. Ryžtingas, bet sąmoningas atsikėlimas dažnai suteikia daugiau energijos nei kelios pertrauktos miego minutės.
Kartais geresnė diena prasideda ne nuo ilgesnio miego, o nuo aiškaus sprendimo – keltis tada, kai laikas keltis. Ir nors pradžioje tai gali būti nelengva, organizmas labai greitai prisitaiko, atsidėkodamas geresne savijauta visą dieną.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.