Jei kada nors svajojote apie trumpesnę darbo savaitę, turime jums gerų naujienų. Mokslas patvirtina, kad vyresni nei 40 metų žmonės iš tiesų turėtų dirbti mažiau. Tai ne tingumas, o grynoji fiziologija ir smegenų veikla.
2016 metais Melburno taikomųjų ekonominių ir socialinių tyrimų institutas atliko išsamų tyrimą, kuriame dalyvavo 6500 savanorių – 3500 moterų ir 3000 vyrų. Mokslininkai vertino dalyvių kognityvinius gebėjimus, darbo kokybę ir bendrą produktyvumą. Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus.
Kodėl 25 valandos per savaitę yra optimalus darbo laikas
Tyrimo metu paaiškėjo, kad vyresni nei 40 metų darbuotojai pasiekia aukščiausią produktyvumą dirbdami maždaug 25 valandas per savaitę. Tai atitinka trijų dienų darbo savaitę. Kai darbo valandų skaičius viršija šią ribą, kognityvinis našumas pradeda sparčiai mažėti dėl nuovargio ir streso.
Mokslininkai paaiškina, kad su amžiumi smegenys tampa jautresnės perkrovai. Ilgos darbo valandos sukelia lėtinį nuovargį, kuris neigiamai veikia atmintį, dėmesio koncentraciją ir sprendimų priėmimą. Paradoksalu, tačiau dirbdami mažiau, žmonės atlieka daugiau ir geriau.
Taip pat skaitykite
Stanfordo universiteto tyrimai papildo šiuos duomenis. Mokslininkai nustatė, kad produktyvumas pradeda kristi jau po 49 darbo valandų per savaitę. Viršijus 55 valandas, papildomas darbas tampa beprasmis – darbuotojai, dirbantys 70 valandų, nuveikia tiek pat, kiek dirbantys 55 valandas.
Ką rodo naujausi 4 dienų darbo savaitės tyrimai
2024 metais atliktas didžiausias 4 dienų darbo savaitės tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 3000 darbuotojų iš 141 įmonės šešiose šalyse. Rezultatai, paskelbti moksliniame žurnale „Nature Human Behaviour”, patvirtino ankstesnes išvadas apie trumpesnės darbo savaitės naudą.
Tyrimo dalyviai pranešė apie 71 procentų mažesnį perdegimą ir 39 procentų mažesnį streso lygį. Įmonės užfiksavo 65 procentais mažiau nedarbingumo dienų ir dvigubai sumažėjusį darbuotojų kaitos rodiklį. Įdomu tai, kad įmonių pajamos ne tik nesumažėjo, bet netgi šiek tiek išaugo.
„Microsoft Japan” eksperimentas parodė dar įspūdingesnius rezultatus. Įvedus 4 dienų darbo savaitę, produktyvumas išaugo net 40 procentų. Darbuotojai tapo labiau susikoncentravę, efektyviau naudojo laiką ir priėmė geresnius sprendimus.
Kaip atpažinti, kad dirbate per daug
Jūsų kūnas ir protas siunčia aiškius signalus, kai darbo krūvis tampa per didelis. Svarbu atpažinti šiuos ženklus, kol situacija netapo kritine. Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina net po poilsio dienų, yra vienas pirmųjų perspėjimų.
Kiti pavojingi simptomai apima sunkumus susikoncentruoti, padidėjusį dirglumą ir prastėjančius santykius su artimaisiais. Fiziniai požymiai taip pat svarbūs – galvos skausmai, akių nuovargis, raumenų įtampa ir miego sutrikimai rodo, kad organizmas nebepajėgia susidoroti su stresu.
Jei pastebite, kad dirbate ilgas valandas, tačiau rezultatai negerėja, tai aiškus ženklas, jog laikas keisti požiūrį. Darboholizmas nėra produktyvumo garantas – priešingai, jis dažnai tampa kliūtimi siekiant tikrų rezultatų.
Kaip pasaulis sprendžia darbo laiko problemą
Daugelis šalių jau imasi konkrečių veiksmų. Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis siųsti darbuotojams elektroninius laiškus ne darbo valandomis. Belgija ir Islandija įteisino darbuotojų teisę prašyti 4 dienų darbo savaitės.
Taip pat skaitykite
Jungtinėje Karalystėje po sėkmingo 6 mėnesių eksperimento 89 procentai įmonių nusprendė išlaikyti trumpesnę darbo savaitę. Daugiau nei pusė jų padarė šį pokytį nuolatiniu. Darbuotojai pranešė apie geresnę fizinę ir psichinę sveikatą, o darbdaviai – apie stabilų arba padidėjusį produktyvumą.
JAV Kongrese svarstomas įstatymo projektas, siūlantis sumažinti standartinę darbo savaitę iki 32 valandų be atlyginimo mažinimo. Nors pokyčiai vyksta lėtai, tendencija aiški – pasaulis juda link trumpesnės darbo savaitės.
Ką galite padaryti jau šiandien
Jei neturite galimybės pakeisti darbo grafiko, yra būdų sumažinti neigiamą ilgų darbo valandų poveikį. Svarbiausia – užpildyti laisvalaikį prasminga veikla. Kokybiškas laikas su šeima, draugais ir hobiai padeda atkurti energiją ir išlaikyti psichinę pusiausvyrą.
Darbo metu stenkitės daryti trumpas pertraukas kas 90 minučių. Tyrimai rodo, kad reguliarios mikropertraukos padeda išlaikyti dėmesį ir išvengti perdegimo. Sumažinkite nereikalingų susitikimų skaičių ir nustatykite aiškias ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Galiausiai, nebijokite kalbėti su darbdaviu apie lankstesnes darbo sąlygas. Vis daugiau įmonių supranta, kad pailsėję darbuotojai yra produktyvesni darbuotojai. Galbūt jūsų prašymas taps pirmuoju žingsniu pozityvių pokyčių link.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
