Jeigu, kad ir kiek receptų bandytumėte, niekaip nepavyksta išvirti birių ryžių, problema tikrai ne jūsų rankose ir ne kulinariniuose įgūdžiuose. Problema slypi pačiuose ryžiuose – tiksliau, jų rūšyje. Ir dabar su tuo galutinai išsiaiškinsime.
Kiek nervų sugadinta dėl tos nelemtos košės, kuri vietoje gardaus garnyro virsta lipnia mase, labiau tinkama tapetams klijuoti! Šeimininkės bandė viską: plovė ryžius „septyniuose vandenyse“, kepino aliejuje, mirkė, net virė suvyniotus į rankšluostį.
Tačiau užteko vos truputį neatsitaikyti su vandens kiekiu ar palaikyti ant ugnies minutę ilgiau – ir ant stalo vėl atsidurdavo košė. Kaip paaiškėjo, kaltos buvo ne rankos, o ryžių rūšis.
Kodėl paprasti ryžiai sulimpa?

Viskas dėl didelio minkšto krakmolo kiekio. Verdant jis išsiskiria į vandenį ir paverčia jį lipniu klijingu skysčiu. Tačiau yra viena ryžių rūšis, kuri šios problemos beveik neturi – garuose apdorotas basmati.
Dėl apdorojimo garais krakmolas tarsi „užrakinamas“ grūdo viduje. Todėl, kad ir kaip piltumėte vandenį – „iš akies“, santykiu 1:2 ar net 1:3 – ryžiai pasisavins tik tiek skysčio, kiek jiems reikia. Rezultatas visada tas pats: idealiai birūs ryžiai, kurių kiekvienas grūdelis atskiras ir elastingas.
Net jei basmati šiek tiek pervirsite, jis vis tiek nesulips į vieną gumulą.
Tačiau šis ryžių tipas tinka ne viskam
Nors garuose apdorotas basmati beveik idealus, jis nėra universalus ir kai kuriems patiekalams visiškai netinka.
- Rizotas. Šiam patiekalui būtina kremiška tekstūra, kurios basmati niekada nesuteiks.
- Pieniškos košės. Ryžiai tiesiog plūduriuos piene atskiromis „lazdelėmis“, o to vaikystės švelnios košės skonio nebus.
- Sušiai ir suktinukai. Jų paprasčiausiai nesuformuosite – ryžiai nesulimpa ir byrės rankose.
Tačiau jei jums reikia tobulo garnyro prie mėsos, žuvies ar daržovių, arba ruošiate plovą, abejonių neturėtų kilti – rinkitės garuose apdorotą basmati.