Marse vėl artėja naujas rekordas, o šį kartą jį gali pasiekti „Perseverance“. „NASA“ pripažįsta, kad jei neįvyks rimtas gedimas, šis marsaeigis taps tolimiausiai kituose pasauliuose nuvažiavusiu robotu.
Įdomiausia, kad jam tam nereikės tiek metų, kiek prireikė ankstesniam rekordininkui. „Perseverance“ jau beveik penkerius metus tyrinėja Raudonąją planetą ir vis dar atrodo lyg tik pradėjęs kelionę.
Jo būklė tokia gera, kad inžinieriai kalba apie itin sunkiai pagerinamą pasiekimą. Marsaeigis ne tik juda toliau, bet ir renka vis svarbesnius duomenis apie planetos praeitį.
Iki šiol atstumo rekordas priklausė „Opportunity“, kuris Marse dirbo daugiau nei keturiolika metų. Per tą laiką jis įveikė kiek daugiau nei 45 kilometrus, kol misiją nutraukė pasaulinė dulkių audra. Dabar „Perseverance“ turi realią galimybę tą ribą peržengti gerokai greičiau.
Rekordo link
Mokslininkai skaičiuoja, kad iki misijos pabaigos „Perseverance“ galėtų nuvažiuoti net apie 100 kilometrų. Tai daugiau nei dvigubai viršija dabartinį jo įveiktą atstumą ir aiškiai pranoktų „Opportunity“ rezultatą.
Toks skaičius skamba ambicingai, tačiau jį palaiko dabartiniai techninės būklės vertinimai. Nuo nusileidimo „Jezero“ krateryje 2021 metų vasarį marsaeigis jau nuvažiavo apie 40 kilometrų.
Įdomu tai, kad iš pradžių jis buvo sertifikuotas tik maždaug 20 kilometrų kelionei. Likęs rezervas tapo inžinerinio atsargumo ir pamokų iš ankstesnių misijų rezultatu.
Kodėl marsaeigis išlieka toks tvirtas?
Didelį vaidmenį čia suvaidino ratai, nes Marso reljefas dažnai aštresnis, nei atrodo nuotraukose. „Curiosity“ misijoje akmenuotas paviršius greitai pradėjo ardyti aliuminines ratlankių dalis.
Todėl „Perseverance“ gavo didesnio skersmens ratus ir dvigubai daugiau protektoriaus griovelių. „Jet Propulsion Laboratory“ inžinieriai teigia, kad ratų būklė yra puiki ir nematyti įtrūkimų ar pradūrimų.
Vasarą atlikti bandymai parodė, kad ratų pasukimo mechanizmai turėtų atlaikyti dar apie 60 kilometrų važiavimo. Tai reiškia, kad pagrindinis apribojimas kol kas nėra judėjimas, o misijos planų prioritetai.
Ką „Perseverance“ veikia „Jezero“ krateryje?
„Perseverance“ nesiekia rekordo vien dėl skaičiaus, nes kiekvienas kilometras reiškia naujus tyrimus ir mėginius. Nuo misijos pradžios jis gręžia uolienas, paima branduolius ir saugo juos specialiose tūbelėse, ieškodamas senovinės mikrobinės gyvybės pėdsakų.
Jis jau pakilo daugiau nei 400 metrų vertikaliai, kopdamas kraterio šlaitais iki krašto, kur geologija visai kitokia nei buvusio ežero dugne.
Taip pat skaitykite
Įdomiausi radiniai
Viena labiausiai intriguojančių vietų yra uoliena, pavadinta „Cheyava Falls“. Jos struktūros ir cheminiai ženklai leidžia manyti, kad prieš milijardus metų ten galėjo vykti procesai, susiję su biologine veikla.
Tai nėra galutinis įrodymas, tačiau tai yra stipri užuomina, kurią verta tikrinti toliau. Dar vienas svarbus taikinys yra vadinamasis „Margin Unit“ regionas, kuriame gausu olivino.
Šis mineralas susidaro aukštoje temperatūroje giliai po paviršiumi, o vėliau sąlytis su vandeniu ir anglies dioksidu suformuoja karbonatus. Karbonatai gali išsaugoti senovinių aplinkų pėdsakus ir galimai ir gyvybės ženklus, todėl „NASA“ ir pasirinko „Jezero“ kaip nusileidimo vietą.
Mėginių grąžinimo klausimas
Fone išlieka neapibrėžtumas dėl programos „Mars Sample Return“, nes mėginiai jau renkami, o sprendimai dėl jų pargabenimo priklauso nuo biudžetų ir politikos.
Vis dėlto pati marsaeigio misija vyksta pagal planą ir darbai numatyti mažiausiai iki 2028 metų. Prognozės rodo, kad „Perseverance“ galėtų veikti net iki 2031 metų, o ribojantis veiksnys bus ne kuras, o pamažu silpnėjantis branduolinis energijos šaltinis.
