Smegenų senėjimas ilgą laiką buvo laikomas neišvengiamu procesu, kurio beveik neįmanoma sustabdyti. Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo visai ką kita – tik apie 25 procentus to, kaip greitai sensta mūsų smegenys, lemia genetika. Likę 75 procentai priklauso nuo mūsų kasdienių sprendimų, įpročių ir gyvenimo būdo. Tai reiškia, kad kiekvienas iš mūsų turi realią galimybę paveikti savo protinę sveikatą ir išlaikyti aiškų mąstymą iki gilios senatvės.
Ne vienas žmogus svajoja išsaugoti gerą atmintį, greitą reakciją ir gebėjimą susikaupti net sulaukus garbaus amžiaus. Ir tai nėra nepasiekiama. Neseniai „Mass General“ atliktas tyrimas parodė, kad egzistuoja vadinamieji „supersenoliai“ – 60–70 metų žmonės, kurių atmintis ir pažintinės funkcijos prilygsta dvidešimtmečiams. Šie žmonės geriau atlieka atminties testus, greičiau apdoroja informaciją ir rečiau susiduria su demencijos simptomais. Mokslininkai pabrėžia, kad pagrindinė priežastis slypi ne jų genuose, o gyvenimo būde.
Dar vienas ilgalaikis Edinburgo universiteto tyrimas patvirtino, kad smegenų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Tai gera žinia visiems, kurie nenori pasyviai laukti senatvės iššūkių. Nors niekas negali garantuoti, kad būdami 95-erių be klaidų deklamuosime klasikų eiles, turime labai didelę tikimybę išlaikyti proto aiškumą, jei pradėsime savimi rūpintis jau dabar. Štai trys moksliškai pagrįstos gyvenimo gudrybės, kurios padeda išsaugoti jaunas smegenis.
Bendravimas su žmonėmis yra galingesnis už bet kokius galvosūkius
Daugelis vis dar tiki, kad kryžiažodžiai, Sudoku ar loginiai žaidimai yra geriausias būdas treniruoti smegenis. Tačiau neurologai teigia, kad tai tik papildoma priemonė. Kur kas didesnę įtaką smegenų jaunystei turi reguliarus bendravimas su kitais žmonėmis. Ir kuo įvairesnis bei dažnesnis tas bendravimas, tuo geresnis poveikis.
2012 metais žurnale „Journal of Neurology, Neurosurgery and Psychiatry“ paskelbtas tyrimas parodė, kad vienatvė demencijos riziką padidina net 65 procentais. Mokslininkai mano, jog socialinė izoliacija sukelia lėtinį psichosocialinį stresą, kuris skatina uždegiminius procesus smegenyse.
Profesorius Jamesas Goodwinas pabrėžia, kad vienatvės poveikis sveikatai gali būti net žalingesnis nei rūkymas ar antsvoris. Todėl bendravimas nėra tik malonumas – tai būtina smegenų higiena. Reguliarūs susitikimai su draugais, šeimos vakarienės, pokalbiai su kolegomis ar naujos pažintys aktyvina skirtingas smegenų sritis, stiprina atmintį ir emocinį intelektą.
Svarbu peržiūrėti savo prioritetus ir suprasti, kad karjera ir kasdieniai darbai neturėtų visiškai išstumti socialinio gyvenimo. Būtent ryšys su kitais žmonėmis yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išsaugoti jaunas smegenis.
Judėjimas tiesiogiai kuria naujas smegenų ląsteles
Fizinis aktyvumas dažnai siejamas tik su gera fizine forma, tačiau jo nauda smegenims – ne mažiau svarbi. Reguliarus judėjimas gerina kraujotaką, todėl smegenys gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Be to, mankštos metu raumenys išskiria specialius baltymus, kurie skatina neuronų augimą ir tarpusavio jungčių stiprėjimą.
Kembridžo universiteto mokslininkas Ali Trelle teigia, kad fiziniai pratimai ypač aktyvina tas smegenų sritis, kurios atsakingos už atmintį. Tai reiškia, kad judėdami mes ne tik stipriname kūną, bet ir tiesiogiai prisidedame prie smegenų jaunystės.
Idealu būtų bent 30 minučių fizinio aktyvumo penkis kartus per savaitę, tačiau naudinga net ir tai, kas atrodo smulkmena. Lipimas laiptais vietoj lifto, pasivaikščiojimas pėsčiomis ar aktyvus namų ruošos darbas jau daro teigiamą poveikį. Kiekvienas kartas, kai pajuntate, kad kvėpuojate greičiau, reiškia, jog jūsų smegenys gauna papildomą impulsą atsinaujinti.
Muzikos instrumentai treniruoja smegenis unikaliai
Muzika – viena universaliausių veiklų, kuri vienu metu aktyvina abu smegenų pusrutulius. Pasak daktarės Melissos Maguire iš Jorkšyro smegenų tyrimų centro, grojimas muzikos instrumentais stiprina ryšius tarp neuronų ir gerina informacijos apdorojimą.
Grojant aktyviai dirba corpus callosum – nervinių skaidulų rezginys, jungiantis kairįjį ir dešinįjį pusrutulius. Kuo stipresnis šis ryšys, tuo efektyviau veikia smegenys. Mokslininkai mano, kad muzika yra viena iš nedaugelio veiklų, kuri pažodžiui „įjungia“ visas smegenis vienu metu.
Be mokslinės naudos, muzika suteikia ir emocinį pasitenkinimą. Net jei instrumento neėmėte į rankas daugelį metų, verta pabandyti iš naujo. Taip pat naudinga dainuoti – tai lavina kvėpavimą, klausą ir atmintį. Muzika ne tik gerina nuotaiką, bet ir padeda ilgiau išsaugoti jaunas smegenis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
