Vartotojas atsidaro užduočių tvarkytuvę, pamato augantį RAM naudojimą, išgirsta pagreitėjusius ventiliatorius ir natūraliai supyksta. „Windows 11“ atveju pastaruoju metu tokie simptomai dažnėja, ir ne visada dėl kenkėjiškų programų ar per sunkaus naršyklės priedų komplekto.
Tekste kaip naujas kaltininkas įvardijama sisteminė paslauga „Delivery Optimization“, lietuviškai dažnai matoma kaip „Optimizuotas pristatymas“, kuri turėjo pagreitinti naujinimų diegimą. Šis mechanizmas yra „Windows 10“ ir „Windows 11“ dalis, tačiau problema, anot aprašymo, labiau siejama su vienuoliktąja versija.
Paslaugos tikslas paprastas, efektyviau platinti sistemos ir „Microsoft Store“ programėlių atnaujinimus. Vietoje to, kad visi paketai būtų siunčiami tik iš „Microsoft“ serverių, kompiuteris gali gauti dalis duomenų iš kitų įrenginių, esančių tame pačiame tinkle arba net už jo ribų.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo protinga, nes atnaujinimai sveria gigabaitus, o toks paskirstymas gali sutrumpinti siuntimo laiką ir sumažinti infrastruktūros apkrovą. Sistema pati sprendžia, iš kur traukti duomenis, o vartotojas teoriškai turi kontrolę. Tačiau tekste pabrėžiama, kad čia ir prasideda kita istorijos pusė.
Taip pat skaitykite
Kai optimizacija veikia per gerai
Vienas „Reddit“ vartotojas, minimas kaip „Niff_Naff“, stebėjo paslaugą ilgesnį laiką naudodamas proceso identifikatorių ir paslaugos pavadinimą „DoSvc“. Jo matavimai rodė, kad RAM naudojimas pamažu auga ir pradeda išsiskirti iš kitų sisteminių procesų. Tokia dinamika primena klasikinį atminties nutekėjimą, kai programa rezervuoja atmintį, bet jos neatlaisvina.
Svarbi detalė yra tai, kad šis elgesys, pasak aprašymo, buvo pastebimas maždaug mėnesį. Tai leidžia įtarti ryšį su naujesniais „Windows 11“ atnaujinimais. Tekstas taip pat akcentuoja, kad panašūs skundai dėl prastėjančio atminties valdymo vis dažniau pasirodo internete, vadinasi, tai ne vien pavienis atvejis.
Foninės paslaugos ir kompiuteriai, kurie beveik neišjungiami
Tekste minima, kad „Delivery Optimization“ nėra vienintelis pavyzdys, kai sisteminė paslauga pradeda elgtis agresyviau. Pastaruoju metu „Microsoft“ pakeitė ir kitos paslaugos elgseną „Windows 11 24H2“, „25H2“ bei „Windows Server 2025“, ji esą pradėjo veikti pagal nutylėjimą net tada, kai nėra aktyviai reikalinga.
Tokie foniniai procesai ilgainiui kaupiasi ir gali sukelti mikrostrigimus bei vėlavimus. Problema paaštrėja todėl, kad daugelis kompiuterių dabar „miega“, o ne būna pilnai išjungiami. Uždarius nešiojamojo dangtį, sistema dažnai lieka veikti ilgomis sesijomis, todėl procesas, kuris po truputį „pučiasi“, turi laiko išaugti iki juntamo resursų rijiko.
Teksto logika paprasta, jei sistema nuolat sinchronizuoja, analizuoja, buferiuoja ir platina duomenis, baziniai RAM kiekiai greičiau tampa siauru kakleliu.
Todėl vis dažniau girdimos rekomendacijos, kad 16 GB yra sveikas minimumas, o 8 GB tokiose realijose jau gali tapti problema. Autorius šią tendenciją sieja su tuo, kad „Windows“ vis labiau virsta sistema, kuri „tvarkosi pati“, bet už tai sumoka resursais.
Ką galima padaryti praktikoje?
Tekste siūlomas kompromisinis sprendimas yra suvaldyti „Delivery Optimization“ nustatymus. Galima apriboti atnaujinimų dalijimąsi tik vietiniu tinklu arba visiškai išjungti šią funkciją ir stebėti atnaujinimų duomenų naudojimą. Pabrėžiama, kad išjungimas neužblokuoja atnaujinimų, jie tiesiog grįžta prie tradicinio siuntimo tik iš „Microsoft“ serverių.
Galutinis akcentas yra aiškus, optimizacija turėjo padėti greičiui, bet kai ji pradeda ryti atmintį, naudą nusveria kaina. Jei tokie nutekėjimai realūs, „Microsoft“ teks optimizuoti ne tik atnaujinimų pristatymą, bet ir pačių sisteminių procesų RAM apetitą.
