Pastaraisiais metais pasaulis skuba į dirbtinio intelekto (DI) revoliuciją, tačiau šis šuolis ne visiems suteikia vienodas galimybes. Tarptautinės darbo organizacijos ir Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad moterys labiau nei vyrai dirba ten, kur darbo vietas galima automatizuoti, tačiau net 25 % rečiau turi bazinius skaitmeninius įgūdžius. Ši disproporcija kelia rimtų iššūkių lyčių lygybei ateities darbo rinkoje.
Moterys rečiau naudoja ChatGPT – net tose pačiose profesijose
2024 m. Danijos tyrimas, apėmęs 100 tūkst. darbuotojų, parodė ryškų skirtumą tarp moterų ir vyrų ChatGPT naudojimo dažnyje: moterys buvo 20 procentinių punktų mažiau linkusios naudotis šiuo įrankiu, net kai dirbo tose pačiose profesijose ar organizacijose. Tyrėjai pažymi, kad šis skirtumas išlieka net kontroliuojant užduočių pobūdžio skirtumus, o tai reiškia, kad problema nėra vien tik techninio pobūdžio – ji susijusi ir su prieinamumu, laiku bei motyvacija.
Papildomai akcentuojama, kad moterys dažniau jaučiasi nepasiruošusios eksperimentuoti su naujomis technologijomis be aiškios paramos iš darbdavio pusės. Socialiniai ir kultūriniai veiksniai, tokie kaip žemesnis pasitikėjimas technologinėmis žiniomis ar mažesnis matomumas tarp technologijų lyderių, taip pat gali stabdyti jų įsitraukimą. Ši nelygybė reiškia, kad be kryptingų pastangų moterims sukurti palankesnes sąlygas mokytis ir taikyti DI įrankius, atotrūkis gali dar labiau išaugti.
Ką daryti, kai trūksta laiko ir palaikymo?
Daugybė moterų, ypač dirbančių ne visu etatu ar derinančių darbą su šeimos pareigomis, teigia neturinčios laiko gilintis į DI. Be to, mažesnėse organizacijose dažnai nėra nei išteklių, nei strategijos darbuotojų mokymui DI srityje. Kaip rodo Jungtinės Karalystės Pissarides ataskaita, technologijų poveikio negalima palikti savieigai – ją būtina aktyviai formuoti.
Taip pat skaitykite
Vienas praktinių sprendimų – skirti bent šiek tiek laiko eksperimentavimui. Bendrovė „Slack“ rekomenduoja įtraukti asmeninį smalsumą į kasdienę darbotvarkę – išbandyti naujus įrankius, skaityti apie technologijas ir suprasti jų galimybes. Net ir nedideli žingsniai padeda susikurti technologinį raštingumą.
Galimybė keisti ateitį – vis dar atvira
Nors šiandien moterys sudaro vos trečdalį dirbtinio intelekto srityje dirbančiųjų, Pasaulio ekonomikos forumo duomenys rodo, kad šis santykis gali keistis. Deloitte 2024 m. ataskaita prognozavo, kad iki 2025 m. JAV moterys ne tik pasivys, bet galbūt net aplenks vyrus pagal generatyvinio DI taikymą darbuose ir projektuose.
Tačiau svarbu neužmiršti, kad DI sistemų kūrėjų šališkumas gali atsispindėti ir pačiose technologijose. Neseniai „Financial Times“ atliktas eksperimentas atskleidė, kad kai kurių DI modelių atsakymai apie savo kūrėjus ar vadovus buvo išskirtinai palankūs – tai rodo, jog net dirbtinis intelektas gali „paveldėti“ žmonių šališkumą.
Dirbtinis intelektas – ne grėsmė, o galimybė
Technologijų ekspertas Sangeet Paul Choudary pažymi, kad populiarus posakis „DI neatims tavo darbo – tai padarys žmogus, naudojantis DI“ jau tampa pasenęs. Tikroji permaina vyksta ne užduočių, o visos darbo sistemos lygmenyje. Suvokti šią transformaciją – tai žengti pirmą žingsnį jos link.
Pozityvi žinia ta, kad net 99 % pasaulio įmonių, pasak „McKinsey“, vis dar nėra pasiekusios aukšto DI įgyvendinimo lygio. Tad laikas mokytis, domėtis ir eksperimentuoti dar yra – svarbiausia nepraleisti progos. Net ir paprastas žingsnis, kaip skirti kelias valandas per savaitę savarankiškam mokymuisi ar praktiniam DI įrankių testavimui, gali turėti reikšmingos įtakos ateities kompetencijoms.
Svarbu ir tai, kad šiame etape, kai technologijos dar tik įsitvirtina darbo rinkoje, moterys gali aktyviai prisidėti prie jų formavimo – tiek kaip naudotojos, tiek kaip sprendimų kūrėjos ar politikos formuotojos. Įvairovė dirbtinio intelekto srityje nėra tik siekiamybė – tai būtina sąlyga kuriant etiškas, visuomenės interesus atitinkančias sistemas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
