Kasdien virtuvėje atliekame tą patį automatinį judesį – nulupame svogūną ir lukštus be jokios sąžinės graužaties metame į šiukšliadėžę. Atrodo, tai tik bevertės atliekos. Tačiau mūsų močiutės elgėsi kitaip. Jos puikiai žinojo, kad tai, kas atrodo nereikalinga, gali tapti vertingu sveikatos šaltiniu. Šiandien, kai vis dažniau gręžiamės į natūralius sprendimus, verta prisiminti vieną paprastą, bet netikėtai veiksmingą gėrimą – arbatą iš svogūnų lukštų.
Tai ne egzotiškas supermaistas ir ne trumpalaikė mada. Tai paprastas, laiko patikrintas užpilas, kurio poveikį patvirtina ir šiuolaikiniai moksliniai tyrimai. Svogūnų lukštų arbata gali tapti ne tik kasdienės mitybos papildymu, bet ir naudingu elementu odos bei plaukų priežiūroje.
Kodėl močiutės niekada jų neišmesdavo?
Anksčiau žmonės daug labiau rėmėsi gamtos teikiamomis galimybėmis. Kai vaistinė nebuvo už kampo, o reklama nesiūlė dešimčių papildų, buvo pasitikima tuo, kas auga lauke ar guli virtuvėje. Svogūnas buvo vienas pagrindinių ingredientų ne tik maiste, bet ir liaudies medicinoje. Ir svarbiausia – buvo naudojamas visas, iki paskutinio sluoksnio.
Šiandien būtų klaida manyti, kad tai tik praeities romantizavimas. Mokslininkai vis dažniau patvirtina tai, ką žmonės žinojo intuityviai. Tyrimai, atlikti Cranfield University ir University of Madrid, parodė, kad svogūnų lukštuose gausu kvercetino – natūralaus augalinio pigmento, priklausančio bioaktyvių junginių grupei.

Kuo išskirtinės svogūnų lukštų gydomosios savybės?
Kvercetinas laikomas vienu stipriausių natūralių antioksidantų. Jis pasižymi priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis savybėmis, o kai kurie tyrimai rodo ir jo potencialų priešvėžinį poveikį. Reguliarus šios medžiagos vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos veikla bei stabilesne medžiagų apykaita.
Tačiau tuo svogūnų lukštų nauda nesibaigia. Juose taip pat yra skaidulų, sieros junginių, B grupės vitaminų, vitamino C, magnio, kalio, geležies ir seleno. Tokia sudėtis paaiškina, kodėl šis užpilas buvo naudojamas tiek peršalus, tiek nusilpus organizmui ar jaučiant virškinimo sutrikimus.
Svogūnų lukštų arbata pasižymi ir antialerginėmis savybėmis. Ji gali padėti sumažinti organizmo reakcijas į dirgiklius, ypač sezoniškai. Tai ypač aktualu rudenį ir žiemą, kai imuninė sistema patiria didesnį krūvį.
Kaip pasigaminti svogūnų lukštų arbatą namuose?
Šio gėrimo paruošimas stebėtinai paprastas. Pirmiausia reikėtų surinkti lukštus nuo dviejų nedidelių svogūnų. Svarbu juos gerai nuplauti, kad neliktų nešvarumų. Tuomet lukštai užpilami vienu litru vandens ir užvirinami. Nukėlus nuo ugnies, nuovirą reikėtų palikti pastovėti apie penkiolika minučių, kad jis prisitrauktų vertingų medžiagų.
Galiausiai skystis perkošiamas – patys lukštai nevalgomi. Užpilą galima gerti po stiklinę ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą. Jei kankina kosulys, šio gėrimo geriau nevartoti vakare, nes jis pasižymi atsikosėjimą skatinančiu poveikiu. Skonis nėra intensyvus, tačiau jei jis atrodo per aštrus, į atvėsusį gėrimą galima įdėti šaukštelį medaus.
Kada ši arbata ypač naudinga?
Svogūnų lukštų užpilas dažnai rekomenduojamas peršalus ir sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Jo priešuždegiminės savybės padeda organizmui greičiau susidoroti su negalavimais. Skaidulos palaiko žarnyno veiklą, o kartu su kvercetinu šis gėrimas tampa naudingas ir tiems, kurie kovoja su antsvoriu.
Kvercetinas siejamas su gebėjimu mažinti baltąjį riebalinį audinį, kuris dažniausiai kaupiasi pilvo, šlaunų ir sėdmenų srityse. Be to, reguliarus šio užpilo vartojimas padeda stabilizuoti kraujospūdį, mažina staigių jo šuolių riziką ir teigiamai veikia kraujotaką, taip apsaugodamas nuo trombozės.
Liaudies medicinoje svogūnų lukštų arbata buvo vartojama ir esant menstruaciniams bei reumatiniams skausmams. Ji pasižymi lengvu raminamuoju poveikiu, todėl gali palengvinti užmigimą. Taip pat ji rekomenduojama apsinuodijus maistu – padeda sumažinti viduriavimą ir apsaugo organizmą nuo per didelio skysčių netekimo.

Ne tik gėrimui – natūrali kosmetika namuose
Svogūnų lukštų nuoviras gali būti naudojamas ne tik vidiniam vartojimui. Kartą per dieną suvilgyta vatos diskeliu galima nuvalyti veido odą prieš tepant kremą. Ši procedūra padeda nuraminti sudirgusią odą, mažinti spuogus ir užkirsti kelią naujiems bėrimams.
Tas pats užpilas tinka ir sukietėjusiai kulnų odai minkštinti. Naudojamas kaip plaukų skalavimo priemonė, jis gali padėti sumažinti pleiskanas ir stiprinti plaukus, mažinant jų slinkimą. Tai dar kartą įrodo, kad vienas paprastas virtuvės „likutis“ gali turėti daugybę paskirčių.
Laikas pakeisti požiūrį į atliekas
Svogūnų lukštai – puikus pavyzdys, kaip dažnai neįvertiname to, ką turime po ranka. Tai, kas ilgus metus buvo laikoma atlieka, iš tiesų yra koncentruotas naudingų medžiagų šaltinis. Galbūt mūsų močiutės neturėjo mokslinių terminų, bet jos turėjo patirtį. Ir šiandien vis daugiau įrodymų rodo, kad verta jų pasiklausyti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.