Žiema kasmet sugrįžta su tuo pačiu scenarijumi – plikledžiu. Slidūs šaligatviai, apledėjusios trinkelės ir laiptai tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia grėsme sveikatai. Daugelis žmonių tokiose situacijose instinktyviai griebiasi druskos, manydami, kad tai greičiausias ir pigiausias sprendimas. Tačiau tai, kas akimirksniu padeda ištirpdyti ledą, ilgainiui gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Vis dažniau kalbama apie saugesnę ir efektyvesnę alternatyvą, kuri ne tik pagerina sukibimą, bet ir neardo paviršių bei nekenkia aplinkai.
Kodėl druska nėra toks geras sprendimas, kaip atrodo?
Valgomoji druska, arba natrio chloridas, iš pirmo žvilgsnio atrodo ideali priemonė – pigi, lengvai prieinama ir veikianti greitai. Tačiau jos poveikis paviršiams yra gerokai agresyvesnis, nei daugelis įsivaizduoja. Druska sukelia cheminę koroziją, kuri ilgainiui ardo betoną, trinkeles ir net asfaltą. Dėl nuolatinių užšalimo ir atšilimo ciklų paviršiuje atsiranda mikroįtrūkimai, dėmės ir baltos nuosėdos, kurias vėliau itin sunku pašalinti.
Ne mažiau svarbus ir poveikis aplinkai. Tirpstantis sniegas ir ledas kartu su druska prasiskverbia į dirvožemį, sukeldami jo druskingumą. Padidėjusi natrio ir chloridų koncentracija sutrikdo augalų šaknų osmosinę pusiausvyrą – net jei vandens dirvoje pakanka, augalai jo nebegali įsisavinti. Dėl to jie vysta, gelsta, meta lapus ir galiausiai žūsta. Būtent todėl šalia druska barstomų šaligatvių dažnai matome „nudegusią“ veją ar nunykusius krūmus.
Druska taip pat kelia pavojų gyvūnams. Šunų ir kačių letenų pagalvėlės yra jautrios – druska ardo jų natūralų hidrolipidinį sluoksnį, sukelia paraudimą, deginimą, mikroįtrūkimus ir net infekcijas. Aštrūs druskos kristalai veikia tarsi švitrinis popierius, o gyvūnams laižant letenas, druska gali patekti į virškinimo traktą ir sukelti apsinuodijimą ar žarnyno uždegimą. Be to, druska negailestingai gadina avalynę – ėda odą, zomšą, palikdama sunkiai išvalomas baltas dėmes.
Taip pat skaitykite
Kai šaltis stiprėja, druska praranda galią
Dar vienas svarbus aspektas – druskos efektyvumas labai priklauso nuo temperatūros. Kai lauke atšąla žemiau –6 °C, druskos poveikis smarkiai silpnėja. Susidaro itin koncentruotas tirpalas, kuris nebesugeba pakankamai sumažinti vandens užšalimo temperatūros. Tai reiškia, kad reikia berti vis daugiau druskos, o rezultatas vis tiek gali būti menkas. Tokiu atveju žala paviršiams ir aplinkai tik didėja, o reali nauda – abejotina.
Kuo barstyti, kad būtų saugu ir efektyvu?
Vis dažniau kaip alternatyva druskai minimas diatomitas, dar vadinamas diatomitine žeme. Tai natūrali medžiaga, susidaranti iš suakmenėjusių mikroskopinių dumblių – diatomėjų – liekanų. Jos struktūra itin porėta ir šiurkšti, todėl veikia ne chemiškai, o mechaniškai.
Pabarstytas ant ledo, diatomitas nesiekia jo „ištirpdyti“ tradicine prasme. Jis sugeria drėgmę, kuri susidaro ant ledo paviršiaus, ir akimirksniu pagerina sukibimą. Tai reiškia, kad paviršius tampa mažiau slidus iškart po panaudojimo, be ilgo laukimo, kol įvyks cheminė reakcija.
Kodėl diatomitas pranašesnis už druską?
Didžiausias šios medžiagos privalumas – jos neutralumas. Diatomitinė žemė yra biologiškai skaidoma, chemiškai inertiška ir nekenkia nei trinkelėms, nei betonui, nei metalinėms konstrukcijoms. Ji nepalieka dėmių, neardo paviršių ir neteršia gruntinių ar paviršinių vandenų.
Aplinkosauginiu požiūriu tai itin svarbu. Skirtingai nei druska, diatomitas nekeičia dirvožemio sudėties ir nekenkia augalams. Jis saugus ir gyvūnams – nedirgina letenų, nesukelia deginimo pojūčio ar mikroįtrūkimų. Dėl to ši priemonė vis dažniau rekomenduojama gyvenamųjų namų kiemuose, šalia parkų, daržų ar vietose, kur vaikšto augintiniai.
Kaip teisingai naudoti diatomitinę žemę?
Diatomitas naudojamas labai paprastai. Jis būna miltelių arba granulių pavidalo. Ant apledėjusio paviršiaus pakanka pabarstyti ploną sluoksnį – per didelis kiekis nereikalingas. Medžiaga iš karto pagerina sukibimą ir leidžia saugiai judėti. Esant reikalui, po kurio laiko galima papildyti dar šiek tiek.
Svarbu suprasti, kad tai nėra priemonė, skirta visiškai „nuvalyti“ ledą iki pliko pagrindo. Jos tikslas – sumažinti slydimo riziką greitai ir saugiai. Būtent todėl diatomitas ypač tinka šaligatviams, laiptams, trinkelėms ir kitoms vietoms, kur svarbiausia – stabilus paviršius.
Mažesnė žala šiandien – didesnė nauda ateityje
Pasirinkimas, kuo barstyti šaligatvius žiemą, turi ilgalaikių pasekmių. Druska gali atrodyti patogi, tačiau jos kaina dažnai pasirodo gerokai didesnė – sugadinti paviršiai, nunykę augalai, sudirginti gyvūnai ir pažeista avalynė. Diatomitinė žemė siūlo kitokį požiūrį: mažiau agresijos, daugiau saugumo ir atsakomybės.
Vis daugiau žmonių ir savivaldybių pradeda suprasti, kad žiemos priežiūra nebūtinai turi reikšti žalą aplinkai. Kartais užtenka pakeisti įprotį – ir plikledis tampa nebe problema, o tik dar vienu iššūkiu, kurį galima įveikti protingai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
