Apie ateitį kalbėti rizikinga – prognozės dažnai klysta. Tačiau jos vis tiek vilioja, nes leidžia bent akies krašteliu pažvelgti į tai, kas mūsų laukia. 2050-ieji tapo savotišku simboliniu horizontu: pakankamai tolimu, kad galėtume svajoti apie didžiuosius proveržius, bet ir pakankamai artimu, kad šiandieniniai sprendimai turėtų realias pasekmes. Branduolinė sintezė, žmonės Marse, dirbtinis bendrasis intelektas, klimato lūžio taškai – visa tai jau nebe fantastika, o rimtų diskusijų objektas.
Klimatas: karštesnis, pavojingesnis ir politiškai sudėtingesnis
Vienas aiškiausių 2050 metų bruožų – klimato kaita. Klimato modeliuotojai perspėja, kad pasaulis jau apie 2040 metus gali peržengti 2 °C atšilimo ribą, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. Tai riba, kurią mokslininkai ilgai vadino „kritine“. Iki 2050-ųjų politinės diskusijos apie tai, ar klimato kaita apskritai egzistuoja, greičiausiai bus pasibaigusios – kartu su ledynais.
Tačiau ginčai persikels kitur: ar žmonija turėtų imtis planetos „aušinimo“ priemonių. Viena realiausių, bet kartu pavojingiausių idėjų – geo-inžinerija, pavyzdžiui, šviesą atspindinčių dalelių purškimas į viršutinius atmosferos sluoksnius, kad būtų sumažintas Saulės spinduliuotės poveikis. Nors ši technologija kol kas neišbandyta dideliu mastu, iki 2050 metų ekstremalūs klimato padariniai gali pastūmėti atskiras valstybes ar net privačias kompanijas veikti vienašališkai.
Didžiausia rizika – nenumatytos pasekmės. Tokios intervencijos galėtų pakeisti kritulių pasiskirstymą, sukelti sausras vienuose regionuose ir potvynius kituose. Klimato mokslininkai perspėja: tai gali pabloginti situaciją, o ne ją išspręsti.
Kita galimybė – anglies dioksidas kaip žaliava
Vis dėlto ateitis nebūtinai turi būti niūri. Optimistiškesnis scenarijus numato, kad iki 2050 metų anglies dioksido šalinimas iš atmosferos taps ne tik ekologine būtinybe, bet ir pelningu verslu. Jau dabar kuriamos technologijos, leidžiančios „gaudyti“ CO₂ ir paversti jį plastiku, kuru ar net vaistų sudedamosiomis dalimis.
Jeigu tokios technologijos taps ekonomiškai patrauklios, kova su klimato kaita gali persikelti iš moralinių raginimų į rinkos logiką. Tai reikštų esminį lūžį: oras taptų žaliava, o tarša – neišnaudota galimybe.
Dirbtinis intelektas: mokslininkas, kuris nemiega
Vienas radikaliausių 2050 metų scenarijų – mokslas be žmonių. Kai kurie futuristai teigia, kad iki šio laikotarpio didžioji dalis mokslinių tyrimų bus atliekama superintelektualių dirbtinio intelekto sistemų. Žmonės galbūt dar užsiims mokslu kaip hobiu, bet realią pažangą kurs algoritmai.
Net jei dirbtinis bendrasis intelektas (AGI) iki 2050 metų dar nebus visiškai realizuotas, pats mokslinių tyrimų procesas pasikeis iš esmės. Jau dabar kuriamos autonominės laboratorijos, vadinamosios „tamsiosios laboratorijos“, kuriose robotai, valdomi algoritmų, atlieka eksperimentus 24 valandas per parą, be pertraukų ir žmogiškų klaidų.
Tai gali lemti eksponentinį pažangos tempą biotechnologijose, medicinoje ir medžiagų moksle. Žinios taps ne tik rezultatu, bet ir naujų technologijų „kuru“, kuris leis dar greičiau generuoti naujus atradimus.
Kvantinė revoliucija ir Visatos paslaptys
Iki 2050 metų kvantinė fizika ir kosmologija gali susijungti į vieną galingą tyrimų kryptį. Jau dabar kuriami itin jautrūs kvantiniai jutikliai, galintys fiksuoti menkiausius magnetinių ir elektrinių laukų pokyčius. Integruoti į gravitacinių bangų detektorius, jie galėtų leisti aptikti objektus, kurių šiandien nematome – pavyzdžiui, hipotetines pirmines juodąsias skyles.
Tokie atradimai galėtų padėti atsakyti į vieną didžiausių šiuolaikinės fizikos klausimų: kas yra tamsioji materija ir tamsioji energija. Jei tai pavyktų, dabartinis kosmologijos modelis, kuris jau šiandien braška nuo naujų duomenų, galėtų būti pakeistas iš esmės nauja teorija.
Branduolinė sintezė: amžinas pažadas, kuris pagaliau gali išsipildyti
Juokaujama, kad branduolinė sintezė visada bus „po 30 metų“. Tačiau pastarasis dešimtmetis šią ironiją pradėjo silpninti. Mokslininkai pripažįsta, kad per pastaruosius penkerius metus sintezės srityje pasiekta daugiau nei per ankstesnius penkiasdešimt.
Taip pat skaitykite
Iki 2050 metų ši technologija gali tapti brandžia ir komerciškai naudinga. Jei taip nutiktų, žmonija gautų beveik neišsenkantį, švarų energijos šaltinį, kuris iš esmės pakeistų geopolitiką, ekonomiką ir kovą su klimato kaita.
Marsas ir ribos, kurių negalima ignoruoti
Kosmoso agentūros jau dabar planuoja misijas, kurių rezultatai bus matomi tik po kelių dešimtmečių. Žmonių skrydis į Marsą iki 2050 metų išlieka vienu ambicingiausių tikslų. Tačiau čia optimizmą vis dažniau keičia atsargumas.
Inžineriniai iššūkiai – sprendžiami. Tačiau biologiniai – kur kas sudėtingesni. Ilgalaikis kosminės radiacijos poveikis ir gyvenimas mikrogravitacijoje kelia rimtą grėsmę žmogaus sveikatai. Kai kurie ekspertai perspėja, kad technologinis entuziazmas dažnai nuvertina biologijos apribojimus.
Mokslas spaudime: politika, populizmas ir pinigai
Galiausiai, 2050 metų mokslas priklausys ne tik nuo technologijų, bet ir nuo politinės aplinkos. Pastaruosius 75 metus mokslo pažanga rėmėsi plačiu visuomenės palaikymu ir valstybiniu finansavimu. Tačiau populizmo augimas ir ekonominis spaudimas gali pakeisti šią pusiausvyrą.
Vyriausybės gali vis labiau reikalauti greitų, apčiuopiamų rezultatų, nukreipdamos investicijas į siaurai apibrėžtus tikslus. Tai kelia grėsmę fundamentiniams tyrimams, kurie dažnai neturi aiškios praktinės naudos dešimtmečiais, bet vėliau sukelia didžiausius proveržius.
Ateitis – ne nulemta, o pasirenkama
2050-ieji nebus nei rojus, nei distopija. Tai bus pasaulis, kurį suformuos šiandieniniai sprendimai – nuo klimato politikos iki investicijų į mokslą ir švietimą. Technologijos gali išspręsti daugybę problemų, tačiau jos pačios negarantuoja teisingo ar saugaus rezultato.
Ateities mokslas turi milžinišką potencialą – išgydyti ligas, atskleisti Visatos paslaptis ir suteikti energiją be taršos. Tačiau jis taip pat gali tapti dar vienu nelygybės ir konflikto šaltiniu. 2050-ieji dar neparašyti. Klausimas tik vienas – ar mokslas taps mūsų išsigelbėjimu, ar dar vienu išbandymu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
