Vandenynuose vyksta procesai, apie kuriuos dar visai neseniai galėjome tik spėlioti. Orkos nuo seno laikomos aukščiausio lygio plėšrūnėmis – protingomis, strategiškai mąstančiomis ir itin efektyviomis medžiotojomis. Tačiau naujausi moksliniai stebėjimai rodo, kad net ir tokie jūrų „alfa“ plėšrūnai gali elgtis kitaip, nei buvo manyta iki šiol. Prie Kanados krantų užfiksuotas elgesys verčia iš naujo permąstyti ne tik orkų, bet ir delfinų vaidmenį jūrų ekosistemoje. Panašu, kad šios dvi rūšys ne konkuruoja, o galimai net veikia kartu.
Neįprastas vaizdas Britų Kolumbijos vandenyse
Jūrų ekologė Sarah Fortune ir jos kolegos, reguliariai dirbantys Britų Kolumbijos pakrantėje, pastebėjo pasikartojantį ir neįprastą reiškinį. Žuvimis mintančios orkos ir Ramiojo vandenyno baltšoniai delfinai plaukiojo kartu tame pačiame rajone. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip atsitiktinis sutapimas, tačiau kuo ilgiau mokslininkai stebėjo šias sąveikas, tuo labiau aiškėjo, kad vyksta kažkas daugiau.
Svarbiausia detalė – gyvūnai nesielgė kaip konkurentai. Jie nebandė išstumti vieni kitų iš maitinimosi zonos, nepuolė prie to paties grobio tuo pačiu metu. Priešingai, jų judesiai atrodė suderinti, tarsi būtų laikomasi nerašytos tvarkos. Tai paskatino mokslininkus kelti klausimą, kuris dar prieš keletą metų būtų skambėjęs pernelyg drąsiai: ar įmanoma, kad orkos ir delfinai medžioja kartu?
Kaip buvo renkami įrodymai po vandeniu
Norėdami išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta, tyrėjai pasitelkė pažangias stebėjimo technologijas. Virš vandens buvo naudojami dronai, leidę fiksuoti gyvūnų judėjimą, atstumus ir pozicijas vienų kitų atžvilgiu. Po vandeniu situaciją atskleidė prie devynių orkų pritvirtinti siurbtukiniai davikliai su vaizdo, garso ir judėjimo registravimo įranga.
Papildomai buvo naudojamas įrenginys, skleidžiantis garso impulsus ir pagal jų atspindžius nustatantis, ar netoliese yra lašišų būrių. Per keturias stebėjimo dienas mokslininkai užfiksavo 25 atvejus, kai orkos sekė delfinus giliuose nėrimuose. Tai leido daryti prielaidą, kad orkos galėjo naudotis delfinų echolokacijos signalais, tarsi „klausydamosi“ jų ir taip greičiau aptikdamos grobį.
Dronų vaizdo medžiaga atskleidė dar vieną svarbią detalę – šimtais atvejų delfinai plaukiojo itin arti orkų galvų. Tokia padėtis vargu ar atsitiktinė. Ji leidžia manyti, kad gyvūnai sąmoningai laikėsi arti vieni kitų, galbūt dėl informacijos perdavimo per garsą ar judesį.
Lašiša – bendras vardiklis
Visi be išimties užfiksuoti šių dviejų rūšių susitikimai buvo susiję su lašišomis. Kiekvienu atveju orkos arba aktyviai medžiojo, arba jau buvo sugavusios ir valgė lašišą. Tai rodo, kad delfinų buvimas šalia nėra atsitiktinis socialinis reiškinys – jis glaudžiai susijęs su maistu.
Įdomu tai, kad delfinai dalyvavo keturiuose iš aštuonių atvejų, kai orkos dalijosi sugauta lašiša. Vienu atveju aiškiai matyta, kaip delfinai lesa likučius. Kadangi delfinai fiziškai negali praryti visos suaugusios lašišos, tokie likučiai jiems yra itin vertingas energijos šaltinis.
Tuo pačiu orkos, pasitelkdamos papildomus „echolokacijos šaltinius“, galėjo efektyviau sekti vikrias žuvis, kurios aktyviai vengia būti suėstos. Keli „sonarai“ vienu metu gali reikšti didesnę sėkmę medžioklėje.
Sąmoningas bendradarbiavimas ar išradingas prisitaikymas?
Mokslininkai kol kas vengia teigti, kad tai sąmoningas abiejų rūšių bendradarbiavimas. Tačiau akivaizdu, jog abi pusės gauna naudą. Delfinai gali pasinaudoti orkų sėkminga medžiokle ir kartu išvengti kitų orkų grupių, kurios galėtų juos laikyti grobiu. Būdami šalia žuvimis mintančių orkų, jie tarsi patenka į saugesnę aplinką.
Tuo tarpu orkos demonstruoja ne tik jėgą, bet ir lankstumą. Gebėjimas išnaudoti kitų rūšių elgesį rodo aukštą intelekto lygį ir gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingos aplinkos.
Kiek dar nežinomų istorijų slepia vandenynai?
Specialistai sutaria, kad šis atradimas – tik pradžia. Tobulėjant dronams, povandeninėms kameroms ir gyvūnų sekimo technologijoms, mokslininkai vis dažniau galės užfiksuoti elgesio modelius, kurie anksčiau likdavo nepastebėti. Gali būti, kad tarprūšinis prisitaikymas ir net savotiškas „bendradarbiavimas“ jūrose vyksta daug dažniau, nei iki šiol manyta.
Šis tyrimas keičia požiūrį į orkų įvaizdį. Jos nebėra tik grėsmingi plėšrūnai – tai sudėtingos, strategiškai mąstančios būtybės, gebančios pasinaudoti netikėtomis galimybėmis. O delfinai dar kartą patvirtina, kad intelektas ir socialinis lankstumas gamtoje dažnai lemia išlikimą labiau nei fizinė jėga.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
