Iš lėktuvo piloto kabinos į psichoterapeuto kėdę: kaip vis daugiau žmonių ryžtasi antrajai profesijai

Vis dažniau girdime istorijas apie žmones, kurie jau turėdami tvirtą profesiją ir stabilias pajamas, ryžtasi pradėti viską iš naujo. Tai ne romantiškas pabėgimas nuo kasdienybės, o gerai apgalvotas sprendimas siekti kitos, dažnai visiškai kitokios, veiklos.

Ši tendencija pastebima skirtingose srityse: inžinieriai tampa mokytojais, buhalteriai renkasi socialinį darbą, aviatoriai ima studijuoti psichologiją. Kodėl taip nutinka ir ką verta žinoti svarstantiems apie antrąją profesiją vėlesniame gyvenimo etape?

Kas iš tiesų yra antroji profesija

Antroji profesija nėra trumpas kursas ar hobis. Tai naujas, savarankiškas profesinis kelias, kuriam dažnai reikia papildomų studijų, perkvalifikavimo ir kelių metų įdirbio, kol atsiranda pirmieji realūs rezultatai.

Skirtingai nuo nedidelių karjeros posūkių, antroji profesija paprastai reiškia ir naują tapatybę: iš vadovo tampama specialistu, iš techninės srities pereinama į kūrybinę ar socialinę, o kartu reikia iš naujo mokytis būti „pradedančiuoju“.

Kas dažniausiai ima ieškoti naujo kelio

Dažniausiai antrąją profesiją renkasi žmonės, kurie jau yra sukūrę tam tikrą finansinį saugumą. Tai gali būti trisdešimtmečiai ar keturiasdešimtmečiai, pasiekę vidurinės grandies ar aukštesnes pareigas ir pajutę, kad dabartinis darbas nebeteikia prasmės.

Kita grupė – tie, kuriuos paveikė darbo rinkos pokyčiai: restruktūrizacijos, automatizacija, pasikeitę sektoriaus poreikiai. Tokiu atveju nauja profesija tampa ne tik svajone, bet ir realiu būdu užsitikrinti ateities pajamas.

Prasmės paieškos: kai vien atlyginimo nebepakanka

Viena dažniausių priežasčių keisti profesiją – vidinis jausmas, kad darbas neatitinka asmeninių vertybių. Žmogus gali gerai uždirbti, tačiau jaustis tarsi atitrūkęs nuo to, kas jam svarbiausia: pagalbos kitiems, kūrybos, matomo rezultato ar aiškios naudos visuomenei.

Dažnai tai išryškėja po stiprių gyvenimo patirčių: tėvystės ar motinystės, artimo netekties, ligos, emigracijos ar grįžimo į Lietuvą. Tokiais momentais aštriau išryškėja klausimas, ką iš tikrųjų norisi veikti likusį gyvenimą.

Neįprastos profesijų kombinacijos: nuo skraidymo iki klausymosi

Vis dažniau sutinkami žmonės, kurių profesinis kelias atrodo netikėtas. Pavyzdžiui, buvę lėktuvo pilotai renkasi psichoterapijos ar koučingo studijas: ilgus metus dirbę aukštos atsakomybės aplinkoje, jie ima domėtis, kas vyksta žmogaus viduje ir kaip padėti kitiems tvarkytis su įtampa.

Kiti pavyzdžiai ne mažiau įdomūs: medikai tampa dailės ar muzikos terapeutais, IT specialistai – karjeros konsultantais, ilgamečiai vadybininkai – profesijos mokytojais profesinėse mokyklose. Tokios istorijos rodo, kad ankstesnė patirtis nėra išmetama, ji tampa pagrindu naujam vaidmeniui.

Kokius įgūdžius atsinešame į naują profesiją

Pereidami į antrąją profesiją, žmonės retai pradeda nuo nulio. Ilgametė darbo patirtis suteikia įgūdžių, kurie vertingi bet kurioje srityje: gebėjimą bendrauti, planuoti laiką, spręsti problemas ir dirbti komandoje.

Pavyzdžiui, buvęs vadovas, tapęs psichologu ar konsultantu, dažnai gerai supranta organizacijų veikimą ir realias darbo vietos įtampas. Inžinierius, perėjęs į mokymą, geba sudėtingas temas išdėstyti struktūruotai ir aiškiai.

Dažniausios baimės ir abejonės

Vienas stipriausių stabdžių – baimė prarasti finansinį stabilumą. Žmonės neretai klausia savęs, ar galės sau leisti keliems metams sumažinti pajamas, investuoti į studijas ir pradėti nuo pradinio atlyginimo naujoje srityje.

Kita baimė susijusi su amžiumi: ar nebūsiu „per senas“ studijuoti, konkuruoti su jaunesniais, pradėti nuo žemiausios pozicijos. Ne mažiau svarbi ir aplinkinių reakcija, ypač jei iki tol profesija buvo laikoma prestižine ar „svajonių darbu“ kitų akimis.

Kaip pasiruošti antrajai profesijai praktiškai

Staigus šuolis iš vienos veiklos į kitą retai būna lengvas. Daug naudingesnis žingsnis yra pereinamasis laikotarpis, kuriame nauja sritis pažįstama iš arčiau dar neatsisakius esamo darbo. Tai gali būti savanorystė, trumpalaikiai projektai, praktikos ar dalinės studijos.

Praktiška strategija – iš anksto susiplanuoti finansinį „pagalvės“ dydį, pasidomėti, ar įmanomas dalies studijų finansavimas, ar naujoje srityje įmanomas darbas ne visu etatu pereinamuoju laikotarpiu. Tai padeda sumažinti įtampą ir priimti sprendimus ramiau.

Psichologinis pasirengimas būti pradedančiuoju

Vienas sunkiausių pokyčio aspektų – išmokti iš naujo būti tas, kuris klausia, klysta ir mokosi. Jei iki tol žmogus buvo laikomas savo srities ekspertu, naujoje profesijoje jam gali tekti dirbti su gerokai jaunesniais kolegomis ir prašyti jų pagalbos.

Todėl svarbu sąmoningai pasiruošti identiteto pokyčiui: pasvarstyti, kas išliks stabilu (asmeninės vertybės, patirtis, charakterio bruožai) ir kas pasikeis (statusas, įtaka, trumpalaikės pajamos). Atviras pokalbis su artimaisiais taip pat padeda sumažinti įtampą ir susitarti dėl lūkesčių.

Ką apie tai sako darbo rinkos tendencijos

Darbdaviai vis dažniau vertina ne tik konkrečią specialybę, bet ir platesnį kompetencijų rinkinį. Žmonės, turintys dviejų sričių patirtį, gali tapti jungtimi tarp skirtingų komandų ir lengviau prisitaikyti prie pokyčių.

Be to, augant gyvenimo trukmei ir vėlinantis išėjimui į pensiją, vienos profesijos „visam gyvenimui“ modelis tampa mažiau realus. Antroji profesija gali leisti vėlesniame amžiuje dirbti mažiau fiziškai varginantį, bet labiau emociškai prasmingą darbą.

Kaip atskirti trumpalaikį nuovargį nuo tikro poreikio keisti profesiją

Neretai noras „viską mesti“ atsiranda po intensyvių periodų, konflikto darbe ar perdegimo. Tokiu atveju svarbu pirma atkurti jėgas ir tik tada vertinti, ar problema yra konkreti darbovietė, ar pati pasirinkta profesija.

Padeda keli klausimai: ar pakeitus kolektyvą ar darbdavį vis tiek norėčiau dirbti tą patį? Kokiose veiklose jaučiu daugiausia energijos ir pasitenkinimo? Kokie užsiėmimai man patiko dar prieš renkantis pirmąją specialybę? Atsakymai gali padėti atsirinkti, kas yra laikina, o kas – gilesnis poreikis.

Ką verta prisiminti svarstantiems apie naują pradžią

Antra profesija nėra magiškas sprendimas, kuris savaime išspręs visas karjeros ar asmeninio gyvenimo problemas. Tai gali būti prasmingas pasirinkimas, jei priimamas apgalvotai, įvertinus tiek finansines, tiek emocines pasekmes.

Vis dėlto, jei mintis apie kitą veiklą neapleidžia metų metus, jei nuosekliai domitės tam tikra sritimi ir jau dabar skiriate jai laiko po darbo, verta į save žiūrėti rimtai. Kartais būtent drąsa pripažinti, kad ankstesnis pasirinkimas nebėra artimas, tampa pirmu žingsniu į profesinį gyvenimą, kuris labiau dera su jūsų paties vertybėmis.