Aleksitimija – tai terminas, kuris daugeliui gali būti negirdėtas, tačiau apibūdina reiškinį, su kuriuo susiduria daugelis žmonių. Tai sunkumai identifikuoti, atskirti ir išreikšti emocijas. Ši būklė paveikia, kaip žmonės suvokia savo jausmus darbe, santykiuose ir netgi vidiniame pasaulyje. Aleksitimija taip pat keičia žmogaus gebėjimą analizuoti aplinką ir bendrauti su pasauliu.
Kas yra aleksitimija?
Aleksitimija yra vidinė patirtis, todėl ją pastebėti sunku, net ir pačiam žmogui. Šis terminas pirmą kartą paminėtas 1970-ųjų moksliniuose tyrimuose, tačiau klinikinės diagnozės nėra. Manoma, kad aleksitimija gali paveikti apie 10 % visos populiacijos. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos: „a“ reiškia „nėra“, „lexis“ – „žodžiai“, o „thymia“ – „siela“ arba „emocijos“. Šis terminas verčiamas kaip „nėra žodžių emocijoms“.
Aleksitimija glaudžiai susijusi su interocepcija – gebėjimu suvokti ir atpažinti savo vidines būsenas. Žmonės, turintys sumažėjusią interocepciją (dar vadinamą „aleksisomija“), gali sunkiai atskirti alkį, troškulį, nuovargį ar net skausmą.
Įvairialypė patirtis
Aleksitimija nėra vienoda visiems. Ji dažniau pasitaiko tarp autistiškų žmonių – nuo 33 % iki 66 % jų susiduria su šia būkle, palyginti su 10 % bendrosios populiacijos. Be to, ši būklė yra dažnesnė tarp žmonių, sergančių obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, potrauminiu streso sindromu, nerimu, depresija ar priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu. Kai kuriems žmonėms aleksitimija yra įgimta, kitiems ji išsivysto dėl traumuojančių įvykių.
Kaip aleksitimija veikia emocinį gyvenimą?
Žmogus, kuris nesugeba identifikuoti savo emocijų, dažniau jas slopina arba ignoruoja kūno siunčiamus signalus. Dėl to jiems sunkiau reguliuoti emocijas, ir jie gali dažniau jaustis priblokšti.
Viena aleksitimijos savybė – išoriškai orientuotas mąstymas. Tai reiškia, kad žmogus labiau dėmesį kreipia į išorinius įvykius nei į savo emocines reakcijas. Jiems gali prireikti laiko, kad analizuodami situaciją suvoktų, ką jautė konkrečiu momentu. Autistiškiems žmonėms gali apsunkinti socialinių signalų, pavyzdžiui, veido išraiškų, interpretavimą. Tai dažnai sukelia stresą ir gali lemti emocinius proveržius.
Žmonės su aleksitimija taip pat gali reaguoti neįprastai į įvykius, kurie dažnai provokuoja bendras emocijas, pavyzdžiui, garsenybės mirtį ar vestuvių skelbimą. Tokios reakcijos gali sukelti nesusipratimų su aplinkiniais.
Emocinis sąmoningumas – ugdoma savybė
Aleksitimija daro įtaką visam emocijų suvokimo procesui – nuo kūno pojūčių pastebėjimo iki specifinių jausmų įvardijimo ir reakcijų pasirinkimo. Suprasti, kurioje šio proceso dalyje žmogui kyla sunkumų, gali padėti geriau pritaikyti pagalbą.
Gera žinia ta, kad emocinis sąmoningumas yra įgūdis, kurį galima išlavinti net ir suaugus. Vienas iš būdų – praktikuoti emocijų ir fizinių pojūčių įvardijimą. Taip pat naudinga mokytis atpažinti, kaip šie pojūčiai pasireiškia kūne.
Aleksitimija – tai unikali ir sudėtinga patirtis, kuri gali paveikti žmogaus santykį su savimi ir aplinkiniais. Tačiau sąmoningumo ugdymas ir tinkamos praktikos gali padėti geriau suprasti save bei savo emocijas. Tai ne tik gerina savijautą, bet ir kuria tvirtesnį ryšį su pasauliu.
Šaltinis: https://www.psypost.org/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
