Mokėti atleisti žmogui yra labai svarbu. Tačiau tai nereiškia, kad tai padaryti reikia iškart. Normalu, kad mums skauda ir kad bent kurį laiką jaučiame pyktį.
Per greitai atleisdami, smurtaujame prieš save, nes neleidžiame protui visiškai suvirškinti to, kas įvyko. Psichologijoje įvardijamos kelios priežastys, kodėl atleisti žmogui ne visada yra geriausia mintis ir kad kartais geriau leisti sau pirmiau viską sudėlioti į vietas.
1. Neleidžiate kaltininkui prisiimti atsakomybės
Kartais, kai atleidžiame, nesuteikiame tam žmogui galimybės prisiimti atsakomybės už tai, ką jis padarė. Todėl pirmiausia pasverkite pliusus ir minusus. Ar tas žmogus turėtų būti atsakingas už savo veiksmus ir žodžius, ar jis turėtų vengti rimtų padarinių?
2. Slopinate savo tikruosius jausmus
Jei tam, kad atleistume, privalome suvaržyti savo emocijas, vadinasi, dar neatėjo laikas atleisti. Tokiu atveju palengvėjimą pajausite ne jūs, o atrodys, kad palengvėjimą suteikiate savo skriaudėjui. O atleisti svarbiausia yra dėl savęs. Jei nieko iš to negaunate, geriau neskubėti.
3. Atleidimas gali reikšti susitaikymą su neteisybe
Jei kaltininkas priima atleidimą kaip kvietimą vėl sugrįžti į jūsų gyvenimą, tada geriau to nedaryti. Natūralu, kad jums jo poelgis yra nepriimtinas, ir kad su tuo nesutinkate. Jums reikia daugiau laiko, kad išspręstumėte šį vidinį konfliktą.
4. Kaltininkas gali vėl jus įskaudinti
Ar yra buvę, kad kai atleidote žmogui, po kurio laiko jis vėl padarė tą patį? Jis gali suvokti jūsų atleidimą kaip leidimą toliau jus skaudinti. Tokiu atveju geriau aiškiai nustatyti ribas.
5. Atleisdami atimate iš jo kaltės jausmą
Atleisdami žmogui, jūs tarsi atleidžiate jį nuo atsakomybės už sukeltą skausmą. Bet ar verta atleisti, jei vis dar jaučiate, kad jūsų žaizda neužgijo? Atleiskite tik tada, kai jaučiate vidinį pasirengimą, o ne todėl, kad kažkas sako, jog „taip reikia“.
6. Atleidimas gali pareikalauti per daug energijos
Kartais žmogus, kuriam atleidžiate, net neketina keistis. Tokiu atveju geriau savo energiją skirti sau, o ne tam, kas jūsų nesupranta ar negerbia.
7. Neverskite savęs atleisti per prievartą
Atleidimas yra sprendimas, kurį turite priimti laisva valia. Jei dar nesate pasiruošęs – nedarykite to. Tik jūs nusprendžiate, kada ir kam atleisti.
8. Žmogus neparodė gailesčio
Jei jis nesigaili ir neatsiprašė, jis dar nėra vertas jūsų atleidimo. Pirmiausia turi pripažinti, kad jus įskaudino.
Kaip atpažinti, kad esate pasiruošęs atleisti
Atleidimas yra vidinės ramybės ženklas. Neskubėkite jo suteikti, kol vis dar jaučiate nuoskaudą ar pyktį. Kai mintys apie tą žmogų nebesukelia stiprių emocijų, kai galite ramiai kalbėti apie įvykį – tai ženklas, kad širdis pamažu gyja.
Svarbu suprasti, kad atleisti nereiškia pamiršti ar pateisinti. Tai reiškia paleisti situaciją, kad galėtumėte gyventi toliau, bet ne dėl to, kad pateisinate kito žmogaus poelgį.
Kaip išmokti paleisti be prievartinio atleidimo
Kartais paleisti žmogų reiškia nutraukti kontaktą, nustoti kartoti įvykius mintyse ir nukreipti dėmesį į savo augimą. Užsiimkite veikla, kuri teikia ramybę – meditacija, sportas, buvimas gamtoje ar kūryba.
Kiekvienas žingsnis, kuris mažina skausmą ir leidžia atsikvėpti, yra savotiškas atleidimo procesas be spaudimo. Jūsų jausmai svarbūs – tik juos išgyvenę galėsite pasiekti tikrą emocinę laisvę, o ne apsimestinį palengvėjimą.
Kai atleidimas tampa stiprybės ženklu
Kai pagaliau atleidžiate, tai neturėtų reikšti silpnumo – priešingai, tai ženklas, kad perėjote visus skausmo etapus ir išmokote branginti save. Tikras atleidimas suteikia laisvę, bet jis turi ateiti natūraliai, be spaudimo ir kaltės jausmo.
Kai būsite pasiruošę, atleidimas taps ne prievole, o sąmoningu sprendimu, leidžiančiu gyventi be naštos ir kartėlio.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
