Ar kada susimąstėte, kodėl net ir laikydamiesi sveiko gyvenimo būdo kartais negalite užmigti? Kodėl vieni žmonės ramiai užmiega, o kiti valandų valandas vartosi lovoje? Naujausi moksliniai tyrimai atrado naują nemigos priežastį… žarnyne. Pasirodo, mūsų mikrobiota – milijardai bakterijų, gyvenančių virškinamajame trakte – gali turėti tiesioginę įtaką nemigai. Kai kurios bakterijos skatina šią būklę, o kitos, priešingai, ją slopina. Tai dar kartą primena, kad žmogaus kūnas – ne vienas atskiras organizmas, o sudėtinga ekosistema, kurioje bakterijos vaidina daug svarbesnį vaidmenį, nei mums įprasta manyti.
Žarnynas – mūsų antrosios smegenys
Ne veltui žarnynas vadinamas antruoju smegenimis. Jame veikia sudėtinga mikroorganizmų sistema, daranti įtaką ne tik virškinimui, bet ir emocijoms, imunitetui bei netgi mūsų elgesiui. Šiame ekosistemos pasaulyje gyvena tūkstančiai bakterijų rūšių, tačiau iki šiol tik nedaugelio jų poveikis žmogaus sveikatai buvo ištirtas detaliai. Vienos rūšys palaiko sveikatą, kitos gali turėti neigiamą poveikį. Todėl ne visi probiotikai ar papildai yra vienodai veiksmingi – svarbu, kokie mikroorganizmai juose slypi.
Tyrimas, pakeitęs požiūrį į nemigos priežastį
Kinijos ir Rusijos mokslininkų komanda atliko vieną didžiausių tyrimų šioje srityje, apėmusį beveik 400 tūkst. žmonių duomenis. Naudojant Mendelio randomizacijos metodą buvo nustatyta, kad bent 14 bakterijų grupių didina nemigos riziką, o 8 rūšys, priešingai, veikia kaip apsauginis barjeras. Tiesa, šis poveikis nėra absoliutus – tikimybė svyruoja tarp 1 ir 4 procentų, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad nepalankių bakterijų kaupimasis gali būti svarbus papildomas faktorius, apsunkinantis miego sutrikimus.
Tyrimas taip pat atskleidė įdomią disproporciją: žmonėms, sergantiems nemiga, septynių bakterijų grupių kiekis sumažėdavo net iki 79 procentų, o tuo pat metu kitų dvylikos grupių gausumas išaugdavo iki trijų kartų. Labiausiai su nemiga buvo susieta bakterija Odoribacter, kurios pokyčiai ypač aiškiai rodė sutrikusį žarnyno ir smegenų ryšį.
Kas pirmiau – nemiga ar mikrobiotos disbalansas?
Svarbiausias klausimas, kylantis po tokių atradimų – kas yra priežastis, o kas pasekmė? Ar nemiga „sugriauna“ mūsų mikrobiotą, ar atvirkščiai – pakitusi bakterijų sudėtis atima iš mūsų ramų miegą? Mokslininkai linkę manyti, kad šis ryšys yra dvikryptis. Nemiga gali skatinti uždegiminius procesus, silpninti imuninę sistemą, o tai keičia mikrobiotos balansą. Tuo pat metu tam tikrų bakterijų išsibalansavimas veikia neurotransmiterių išsiskyrimą, reguliuojantį miego ir budrumo ciklus. Rezultatas – užburtas ratas, iš kurio sunku ištrūkti.
Šis ciklas primena ir kitas ligas: pavyzdžiui, depresija neretai paskatina vartoti daugiau cukraus, kuris kenkia mikrobiotai, o tai savo ruožtu dar labiau sustiprina depresijos simptomus. Tas pats galioja ir nemigai – kuo daugiau sutrikusio miego, tuo didesnė tikimybė, kad žarnyno flora ims keistis neigiamai.
Ar atradę nemigos priežastį galime pakeisti situaciją?
Geros žinios tokios, kad šį užburtą ratą galima bent iš dalies sulaužyti. Pirmiausia – rūpinantis mikrobiotos įvairove. Tai reiškia daugiau fermentuotų produktų – kefyro, jogurto, raugintų daržovių, taip pat maisto, turinčio prebiotikų, pavyzdžiui, česnakų, svogūnų ar ankštinių. Kuo įvairesnė mityba, tuo palankesnės sąlygos „gerosioms“ bakterijoms daugintis.
Antra – būtina vengti itin perdirbto maisto, kuris ne tik menkai maitina organizmą, bet ir sudaro sąlygas „blogosioms“ bakterijoms užimti daugiau vietos žarnyne. Mokslininkai pabrėžia, kad net keli mitybos pokyčiai gali turėti apčiuopiamą poveikį miego kokybei.
Trečia – svarbu nepamiršti klasikinės miego higienos: reguliarus miego režimas, ribojamas ekranų naudojimas prieš miegą, vėsesnė ir tamsesnė miegamojo aplinka. Visa tai padeda sustiprinti natūralius cirkadinius ritmus, o tuo pačiu suteikia organizmui galimybę atkurti ir mikrobiotos pusiausvyrą.
Žarnyno ir smegenų sąjunga
Šiandien jau sunku žmogų matyti tik kaip autonomišką organizmą. Tyrimai vis aiškiau rodo, kad esame glaudžiai susiję su savo bakterijomis – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Mes tampame tarsi „superorganizmu“, kurio gyvenimo kokybė priklauso nuo abipusio žmogaus ir bakterijų bendradarbiavimo.
Nemiga – vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip subtilus šis ryšys gali būti. Tai ne vien tik psichologinė ar nervų sistemos problema, bet ir žarnyno mikrobiotos sveikatos atspindys. Kuo anksčiau suvoksime šį sudėtingą tarpusavio veikimą, tuo didesnę galimybę turėsime veikti ne tik simptomus, bet ir priežastis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
