Dalai Lamos žodžiai kartais priverčia stabtelėti ir susimąstyti apie mūsų gyvenimo būdą. Jo interviu metu paklausta, kas jį labiausiai stebina, atsakymas ne tik intriguoja, bet ir kelia klausimą: ar tikrai gyvename prasmingai? Šios citatos nėra nuosprendis, o įspėjimas kiekvienam iš mūsų – stabtelėti ir įvertinti savo prioritetus.
„Labiausiai mane stebina žmogaus prigimtis. Žmogus aukoja savo sveikatą, kad užsidirbtų pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad susigrąžintų savo sveikatą. Jis taip jaudinasi dėl ateities, bet nesimėgauja dabartimi; todėl jis negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų, o miršta taip, lyg niekada nebūtų gyvenęs“.
Gyvenimo paradoksai: sveikata, pinigai ir laikas
Dalai Lamos mintis atskleidžia vieną iš svarbiausių gyvenimo paradoksų. Dažnai mes tikimės, kad pinigai išspręs visus sunkumus, tačiau sveikatos ar laimės už juos nepirksi. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės dažnai leidžia savo energiją darbui, kurio nemėgsta, tikėdamiesi ateityje gauti atlyginimą, kuris leistų jaustis saugiau ar įsigyti prabangaus gyvenimo simbolių. Tačiau ši investicija į ateitį dažnai kainuoja dabartinį džiaugsmą ir sveikatą.
Be to, mūsų mintys nuolat nukreiptos į materialinius tikslus: reklamuojamus automobilius, didelius namus, statuso simbolius. Tačiau gyvenimas tęsiasi čia ir dabar – kiekviena praleista akimirka yra neatsinaujinama. Dalai Lamos žodžiai primena, kad svarbu mokėti sustoti ir mėgautis dabartimi, net jei visuomenė nuolat spaudžia „būti produktyviems“.
Emocijų ir dvasinės pusiausvyros svarba
Gyvenimo įpročiai, orientuoti tik į pelną ar išorinius pasiekimus, gali neigiamai paveikti mūsų emocinę sveikatą. Įtemptas gyvenimo ritmas, nuolatinis stresas ir siekis „turėti daugiau“ gali sukelti nerimą, depresiją ar chroniškas ligas. Štai kodėl Dalai Lamos požiūris į dabartį yra toks svarbus: gyvenkite čia ir dabar, priimkite savo jausmus, rūpinkitės savimi.
Be to, atsisakymas materialinių iliuzijų ir žvelgimas į gyvenimą per dvasinę prizmę padeda atrasti harmoniją santykiuose su kitais. Kai nesiekiame tik „turtų ir pripažinimo“, galime labiau įsiklausyti į šeimos narius, draugus ir bendruomenę. Tai padeda ne tik jaustis laimingesniems, bet ir formuoja tvirtesnę psichologinę sveikatą.
Šiuolaikinės visuomenės kritika
Dalai Lamos mintis primena ir kitas kritiškas įžvalgas, pavyzdžiui, Michael Ellner žodžius: „Tiesiog pažvelkite į mus! Viskas apsivertė aukštyn kojom. Gydytojai naikina sveikatą, teisininkai – teisingumą, psichiatrai – protą, mokslininkai – tiesą, žiniasklaida – informaciją, religijos – dvasingumą, o valdžia – laisvę.“ Šie žodžiai gali atrodyti pesimistiškai, tačiau jie atspindi mūsų laikmečio iššūkius ir būtinybę sąmoningai rinktis gyvenimo prioritetus.
Ši kritika primena, kad labai svarbu ne tik stebėti savo kasdienę veiklą, bet ir sąmoningai atsirinkti, ką įsileisti į savo gyvenimą. Kiekviena neigiamą įtaką turinti mintis, patirtis ar veikla gali lemti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Todėl verta atsikratyti „senų įpročių“, kurie neatneša džiaugsmo, ir kurti gyvenimą, orientuotą į sąmoningumą, saviraišką bei dvasinę pusiausvyrą.
Kaip pradėti gyventi prasmingiau
Pirmas žingsnis – stabtelėti ir įvertinti, kur ir kaip praleidžiame laiką. Ar mūsų kasdienybė suteikia energijos, ar tik išsekina? Ar mūsų santykiai paremti tik nauda, ar tikru rūpesčiu ir meile?
Antras žingsnis – mažiau leisti savo gyvenimą materialiniams tikslams. Aiškus finansinis planavimas yra svarbus, bet jis neturėtų užgožti laiko, skirtos savęs priežiūrai, dvasiniam augimui ir kūrybai.
Trečias žingsnis – įsileisti naujas idėjas ir išmintį. Skaitykite knygas, klausykite paskaitų, dalyvaukite bendruomenės veiklose ir nebijokite keisti savo požiūrio. Kiekviena nauja patirtis gali padėti atrasti prasmingesnį gyvenimą.
Galiausiai – nepamirškite dėkingumo. Dėkingumas už tai, ką turime, už šeimą, draugus ir sveikatą, padeda išlaikyti vidinę ramybę ir atsikratyti nereikalingo streso. Kai gyvename sąmoningai ir vertiname kiekvieną akimirką, mūsų gyvenimas įgauna tikrą prasmę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
