Bulvės – vienas paprasčiausių ir dažniausiai gaminamų produktų lietuviškoje virtuvėje. Atrodytų, kas čia sudėtingo: nuskutei, įmetei į puodą, užvirei ir valgai. Tačiau būtent ši kasdienė rutina kelia daugiau klausimų, nei daugelis įsivaizduoja. Pjaustyti ar virti visas? Dėti į šaltą ar karštą vandenį? Kada berti druską, kad skonis būtų gilus, o ne blankus? Nuo šių smulkmenų priklauso ne tik bulvių skonis, bet ir tekstūra bei maistinė vertė.
Netinkamai verdamos bulvės gali tapti vandeningos, beskoniai ar net praradusios dalį naudingų medžiagų. Tačiau pakanka laikytis kelių aiškių taisyklių, kad net paprasčiausias patiekalas taptų nepriekaištingas.
Pjaustytos ar virtos visos – kuris būdas išties geresnis
Daugeliui atrodo logiška bulves supjaustyti prieš verdant – juk taip jos išverda greičiau. Tačiau būtent čia slypi viena dažniausių klaidų. Supjaustytos bulvės turi didesnį paviršiaus plotą, kuris tiesiogiai liečiasi su vandeniu. Tai reiškia, kad virimo metu iš jų intensyviau išsiplauna vandenyje tirpūs vitaminai, ypač B grupės vitaminai ir vitaminas C.
Be to, pjaustytos bulvės dažniau praranda savo natūralų skonį. Vanduo lengvai „ištraukia“ ne tik maistines medžiagas, bet ir krakmolą, kuris atsakingas už malonią tekstūrą. Dėl to bulvės gali tapti birios arba, priešingai, pernelyg vandeningos.
Taip pat skaitykite
Verdant bulves visas, situacija visai kitokia. Net jei jos nuskustos, išorinis sluoksnis veikia kaip natūralus barjeras. Jis riboja vitaminų ir mineralų praradimą bei padeda išlaikyti sodresnį skonį. Jei bulvės verdamos su lupena, apsauga dar stipresnė, o skonis – intensyvesnis. Todėl, jei laikas leidžia, geriausia bulves virti nepjaustytas, ypač kai norisi kokybiško rezultato.
Karštas ar šaltas vanduo – smulkmena, kuri keičia viską
Kitas dažnas klausimas – ar bulves dėti į jau verdantį vandenį, ar pradėti virimą šaltame. Abu metodai turi savų pliusų ir minusų, tačiau vienas iš jų laikomas patikimesniu.
Dedant bulves į karštą vandenį, krakmolas greičiau „užsandarėja“, todėl teoriškai mažiau vitaminų patenka į vandenį. Tačiau praktikoje tai dažnai sukelia kitą problemą – išorinis sluoksnis suminkštėja per greitai, o vidus lieka kietas. Tai ypač pastebima verdant didesnes bulves, kurioms reikia ilgesnio terminio apdorojimo.
Pradedant virimą šaltame vandenyje, bulvės kaista palaipsniui ir tolygiai. Taip išvengiama situacijos, kai paviršius perverda, o vidus dar nepasiekia reikiamos minkštumo. Be to, verdant nuo šalto vandens, bulvės geriau sugeria druską ir kitus prieskonius. Būtent todėl dauguma profesionalų rekomenduoja dėti bulves į šaltą vandenį ir tik tada pradėti kaitinti.
Kada dėti bulves į vandenį ir ko vengti
Svarbus ir pats pasiruošimo momentas. Bulves reikėtų dėti į vandenį tik prieš pat verdant. Jei jos ilgai mirksta vandenyje, pradeda netekti krakmolo, o tai neigiamai veikia skonį ir struktūrą. Tokios bulvės po virimo gali tapti „tuščios“ ir vandeningos.
Ypač nepageidautina tai, jei planuojate gaminti bulvių košę. Ilgai mirkytos bulvės sugeria per daug vandens, todėl košė tampa skysta, praranda purumą ir švelnią tekstūrą.
Kita klaida – palikti nuskustas bulves be vandens. Susilietusios su oru, jos greitai patamsėja dėl oksidacijos. Jei tenka bulves pasiruošti iš anksto, geriau trumpam laikyti jas šaltame vandenyje, bet ne ilgiau, nei būtina.
Kada sūdyti, kad bulvės būtų skanios, o ne blankios
Druska – dar viena detalė, kuri dažnai naudojama neteisingai. Geriausia druską berti pačioje virimo pradžioje, kai bulvės dar šaltame vandenyje. Tokiu būdu druska pasiskirsto tolygiai ir įsigeria į visą bulvę, o ne tik į paviršių.
Tiesa, verta žinoti, kad sūrus vanduo šiek tiek pailgina virimo laiką. Jei mėgstate švelnesnį skonį, galite sūdyti virimo pabaigoje, tačiau tuomet reikės daugiau druskos, o skonis vis tiek bus ne toks gilus. Todėl dažniausiai laimi ankstyvas sūdymas – mažiau druskos, bet daugiau skonio.
Kiek laiko virti, kad rezultatas būtų idealus
Virimo trukmė priklauso nuo bulvių dydžio ir rūšies. Smulkesnės bulvės dažniausiai išverda per 15–20 minučių nuo užvirimo, o didesnėms prireikia 20–30 minučių. Svarbiausia ne laikas, o tikrinimas.
Paprasčiausias būdas – šakutė. Jei ji lengvai įsminga į bulvę, bet ši dar išlaiko formą, vadinasi, bulvės paruoštos. Perverstos bulvės pradeda irti, tampa birios ir sunkiai naudojamos tolimesniam gaminimui.
Tinkamai išvirtos bulvės turi būti minkštos, bet tvirtos, be vandeningo poskonio. Laikantis kelių paprastų principų – verdant nepjaustytas, pradedant šaltame vandenyje, laiku sūdant ir neperverdant – net kasdienis patiekalas gali tapti nepriekaištingas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
