Ar žinojote, kad paprasta praktika gali padėti sumažinti stresą, pagerinti dėmesio sutelkimą ir sustiprinti atmintį? Dėmesingo įsisąmoninimo praktikai nereikia papildomo laiko ar sudėtingo pasiruošimo – ją galima pradėti jau dabar! Sužinokite, kokia dėmesingo įsisąmoninimo praktikos galia.
Dėmesingas įsisąmoninimas reiškia dėmesio sutelkimą į dabartinę akimirką. Naudingas palyginimas čia yra prožektorius – dėmesio kryptis yra kaip šviesos spindulys. O kokie stiprūs jūsų dėmesio „raumenys“? Ar galite ilgai išlaikyti dėmesį vienam dalykui, neleidžiant mintims nuklysti?
Reguliari dėmesingo įsisąmoninimo praktika sustiprina šį „dėmesio raumenį“, kaip ir fizinės treniruotės stiprina kūną. Panašiai kaip sportuojant, dėmesingo įsisąmoninimo nauda pasijunta palaipsniui: lengviau sutelkti dėmesį, išlikti dabartyje ir atsiminti kasdienius įvykius.
Kaip pradėti dėmesingo įsisąmoninimo praktiką?
Dėmesingas įsisąmoninimas – tai paprastas veiksmas sutelkti dėmesį į tai, ką darote tą akimirką, nekuriant papildomų minčių. Nors tai paprasta, pradžioje gali atrodyti sunku, jei dėmesio „raumenys“ nėra stiprūs. Pabandykite pasirinkti reguliarią veiklą, turinčią aiškią pradžią ir pabaigą – pavyzdžiui, dantų valymą, prausimąsi duše ar valgymą.
Pavyzdžiui, dantų valymas: kai pasiekiate šepetėlį, susitelkite į judesius ir pojūčius. Nepamirškite: kiekvieną kartą, kai jūsų mintys nuklysta, grąžinkite dėmesį atgal į dabartinį veiksmą. Kiekvienas toks „grįžimas“ yra kaip pratimas sporto salėje, stiprinantis jūsų dėmesio „raumenį“.
Streso mažinimas su dėmesingu įsisąmoninimu
Stresas dažniausiai kyla ne dėl to, kas vyksta dabartyje, o dėl minčių apie praeitį ar ateitį. Sutelkę dėmesį į šią akimirką, išvengsite šių nereikalingų ir neretai nepagrįstų streso šaltinių. Tai padeda išlaikyti ramybę, didina koncentraciją ir leidžia labiau mėgautis kasdienybe.
Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos galia – kasdienybę praturtinantis įprotis, kuris stiprina jūsų dėmesio koncentraciją ir padeda išlikti ramesniems. Ar esate pasiruošę pradėti savo kelionę į sąmoningesnį gyvenimą?
Šaltinis: psychologytoday.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
