Kartais pakanka vieno purkštelėjimo mėgstamo aromato – ir vietoje malonaus pojūčio ima pulsuoti smilkiniai. Nors daugelis kvepalus sieja su teigiamomis emocijomis, pasitikėjimu savimi ir estetine išraiška, gydytojai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad stiprūs kvapai gali tapti nepastebima, bet labai realia galvos skausmą sukėlusia priežastimi. Ypač tada, kai aromate gausu sintetinių junginių, o organizmas yra jautrus išorės dirgikliams.
Kvepalai kaip nematomas dirgiklis: ką sako medikai?
Gydytojas Lawrence Cunningham primena, kad kvepalai dažnai lieka „šešėlyje“, kai ieškoma galvos skausmo priežasties. Tačiau jo teigimu, būtent cheminiai junginiai, esantys daugelyje aromatų, suaktyvina nervų takus nosies ertmėje ir smegenyse – tai gali sukelti skausmą ar net migrenos priepuolį. Šią reakciją ypač sustiprina trišakio nervo aktyvacija, kuris yra atsakingas už jutimus veido srityje ir koordinuoja judesius, tokius kaip kramtymas ar žandikaulio judėjimas. Jei šis nervas sudirginamas, skausmas gali būti juntamas ne tik galvoje, bet ir kaktoje ar skruostų srityje.
Medikai primena, kad problema neapsiriboja tik parfumerija – panašų poveikį gali turėti ir buitinių valiklių, stipraus muilo ar kvapnių šampūnų aromatai. Oro gaivikliai taip pat dažnai pasižymi dideliu sintetinių kvapiųjų medžiagų kiekiu. Taigi neretai priežastis slypi visai ne ten, kur pirmiausia jos ieškotume – o buteliuke su gražiu dizainu ar tvarkinguose namuose su gaivaus kvapo pojūčiu.
Kvapai + stresas: pavojingas derinys?
Net jei mėgstamas aromatas nereaguoja tiesiogiai į trišakį nervą, jis gali tapti papildomu veiksniu, intensyvėjančiu dėl kitų aplinkybių. Pasak Dr. Cunningham, stiprūs kvapai veikia kaip išorinis trigeris, tačiau galvos skausmą dažnai paaštrina stresas, nuovargis ar miego stoka. Pavyzdžiui, bruksizmas – pasąmoninis dantų griežimas miegant – gali sukelti žandikaulio ir galvos skausmus. Jei prie to prisideda intensyvūs kvapai, skausmas tampa dar labiau varginantis.
Taip pat skaitykite
Būtent todėl svarbu žvelgti į organizmo reakcijas kompleksiškai: stebėti ne tik kvapų stiprumą, bet ir savo gyvenimo ritmą, fizinį ir emocinį krūvį.
Kaip sau padėti ir sumažinti riziką?
Norint apsisaugoti nuo galvos skausmo, kurį sukelia kvapai, nereikia keisti viso gyvenimo būdo – pakanka imtis kelių paprastų, bet efektyvių priemonių:
– Venkite intensyvių, “sunkių” kvepalų. Ypač tokių, kurių sudėtyje yra daug sintetinių kvapniųjų medžiagų.
– Rinkitės neutralias higienos priemones: bekvapiai muilai, šampūnai ir kondicionieriai padeda sumažinti bendrą kvapų foną namuose.
– Naudokite bekvapius buitinius valiklius ir oro gaiviklius. Kvapo nebuvimas nereiškia higienos stokos – priešingai, tai gali apsaugoti nuo dirginančių junginių.
– Dažnai vėdinkite patalpas. Atviri langai leidžia išsisklaidyti dirginančioms medžiagoms ir sumažina jų koncentraciją ore.
– Laikykitės miego režimo. Reguliarus miegas padeda organizmui geriau susidoroti su išoriniais dirgikliais.
– Nepamirškite vandens ir fizinės veiklos. Paprasti dalykai, tokie kaip pakankamas skysčių kiekis ar trumpas pasivaikščiojimas, gali sumažinti galvos skausmų intensyvumą.
– Veskite skausmų dienoraštį. Užsirašykite, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado skausmas – vėliau tai padės atpažinti ir pašalinti konkrečius dirgiklius.
– Atsakingai vartokite nereceptinius vaistus. Jie gali būti veiksmingi simptomų malšinimui, tačiau dažnas vartojimas gali tapti papildoma galvos skausmų priežastimi.
Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną. Vieniems citrusinių vaisių aromatai yra energijos šaltinis, o kitiems – migrenos pranašas. Tai, kas vienam sukuria malonią atmosferą, kitam gali tapti nematomu, bet stipriu dirgikliu.
Galvos skausmas dažnai yra individuali organizmo reakcija, todėl vien universalios taisyklės nėra. Tačiau kuo geriau pažinsime savo kasdienius įpročius ir aplinkos veiksnius, tuo lengviau bus išvengti pasikartojančių skausmų ir gyventi komfortiškiau.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
