Ši savaitė tarptautinei bendruomenei atnešė naują įtampos bangą Artimuosiuose Rytuose. Po bendrų JAV ir Izraelio smūgių Irano branduoliniams objektams, Teheranas pažadėjo atsakyti. Tuo pat metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai iškėlė režimo kaitos Irane idėją – pareiškimą, kuris sustiprino baimes dėl konflikto eskalacijos.
Situacija kelia nerimą tiek regiono, tiek pasaulio mastu, o diplomatinis tonas vėl užleidžia vietą kariniam retorikos sugriežtėjimui.
JAV ir Izraelio smūgiai – didžiausia Vakarų karinė operacija prieš Iraną nuo 1979 m.
Šeštadienį JAV ir Izraelis surengė koordinuotus oro ir raketų smūgius prieš Irano branduolinius objektus – tai didžiausia Vakarų karinė intervencija prieš Teheraną per pastaruosius 45 metus. Šie smūgiai buvo atsakas į ankstesnius Irano dronų ir raketų išpuolius prieš Izraelį, kuriuos Iranas esą vykdė per sąjungininkus regione.
Operacijos mastas ir koordinacija atskleidė, kad Vakarai – pirmiausia JAV – žengė toliau nei anksčiau laikytos „raudonos linijos“. Šiuo veiksmu siekta sustabdyti Teherano branduolinių ambicijų progresą bei parodyti, kad šios grėsmės nebebus toleruojamos.
Taip pat skaitykite
Iranas žada atsakomąjį veiksmą
Po savaitgalio įvykių Iranas oficialiai pareiškė, kad „ginsis visomis įmanomomis priemonėmis“. Teherano valdžia nenurodė tikslios atsako formos, tačiau daugelis analitikų prognozuoja, jog galima ne tik tiesioginė konfrontacija, bet ir padidėjęs netiesioginių karinių veiksmų intensyvumas per artimuosius sąjungininkus, tokius kaip „Hezbollah“ Libane ar šiitų grupes Irake bei Jemene.
Tai kelia pavojų, kad konfliktas peraugs į platų regioninį karą, apimantį Persijos įlanką, Izraelį, Siriją ir kitus Artimųjų Rytų taškus.
Trumpo pareiškimas: režimo kaita kaip tikslas?
Ypač daug dėmesio sulaukė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kuriame jis ne tik pateisino smūgius Irane, bet ir iškėlė režimo kaitos galimybę kaip svarstytiną strateginį tikslą.
Nors režimo kaita oficialiai nėra JAV politikos dalis nuo Irako karo laikų, Trumpo žodžiai sukėlė papildomą įtampą. Iranas tokius pasisakymus vertina kaip tiesioginę grėsmę savo suverenitetui, o tai dar labiau sumažina šansus grįžti prie diplomatinio sprendimo paieškų.
Tarptautinės bendruomenės reakcija: raginimai susilaikyti
Pasaulio lyderiai, įskaitant Europos Sąjungos, Kinijos ir Jungtinių Tautų atstovus, paragino visas puses susilaikyti nuo tolesnio smurto ir grįžti prie derybų stalo. Tačiau dabartinė padėtis rodo, kad nė viena pusė nėra pasirengusi nusileisti.
Didžiausias pavojus kyla dėl nekontroliuojamo galimos situacijos eskalavimo – net ir nedidelė provokacija dabar gali tapti pretekstu plataus masto konfliktui, turinčiam pasekmių ne tik Artimuosiuose Rytuose, bet ir visame pasaulyje.
