Socialiniai tinklai tapo savotišku žmogaus veidrodžiu – juose atspindime savo emocijas, troškimus ir net baimes. Tai vieta, kurioje norime būti matomi, suprasti ir įvertinti. Tačiau kartu tai ir erdvė, kurioje dažnai stengiamės parodyti ne tikrąjį „aš“, o tą, kurį, mūsų manymu, kiti priims geriau. Psichologai pastebi, kad elgesys internete atskleidžia daug daugiau, nei mes patys suvokiame.
Kai žmogus dažnai dalijasi nuotraukomis ar įrašais, kurie rodo jo sėkmę, statusą ar socialinį gyvenimą, tai gali būti būdas kompensuoti vidinį nesaugumo jausmą. Tokie žmonės dažnai trokšta patvirtinimo iš aplinkinių – kiekvienas paspaudimas „patinka“ tampa tarsi įrodymas, kad jie vertingi. Nors toks dėmesys trumpam pagerina nuotaiką, ilgainiui jis sustiprina priklausomybę nuo kitų nuomonės ir gali dar labiau susilpninti pasitikėjimą savimi.
Svarbiausia prisiminti, kad mūsų vertė nepriklauso nuo sekėjų skaičiaus ar reakcijų po įrašais. Autentiškumas visada laimi – tiek realiame gyvenime, tiek internete.
Socialiniai tinklai jau seniai tapo ne tik bendravimo priemone, bet ir savotišku žmogaus veidrodžiu. Iš to, ką publikuojame, galima daug sužinoti apie mūsų emocinę būseną, vertybes ir net pasąmoninius troškimus. Psichologai pastebi, kad dažnas noras dalintis kiekviena akimirka neretai slepia ne pasitikėjimą savimi, o priešingai – siekį jį sustiprinti per kitų patvirtinimą. Tai ypač pastebima tarp žmonių, kurie dažnai ieško pripažinimo iš aplinkinių.
Kiekvienas paspaustas „patinka“ ar komentaras tarsi tampa įrodymu, kad esame verti dėmesio. Tačiau šis mechanizmas ilgainiui gali įkalinti mus nuolatinėje priklausomybės nuo kitų nuomonės būsenoje. Noras patikti visiems galiausiai veda į emocinį nuovargį ir vidinį tuštumos jausmą, nes socialinių tinklų reakcijos niekada nepakeis tikro, nuoširdaus bendravimo.
Kaip atpažinti sveiką santykį su socialiniais tinklais
Sveikas požiūris į socialinius tinklus prasideda nuo savistabos. Prieš publikuodami nuotrauką ar įrašą, paklauskite savęs: ar aš noriu tuo pasidalinti, nes tai man svarbu, ar todėl, kad noriu sulaukti pritarimo? Tokie klausimai padeda atskirti tikrus norus nuo paviršutiniškų impulsų.
Svarbu suprasti, kad socialiniai tinklai gali būti naudingi – jie leidžia palaikyti ryšius, įkvėpti kitus, skleisti pozityvias žinutes. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokį turinį kuriame ir kaip jis veikia mūsų emocinę savijautą. Kai dalijamės iš laimės, o ne iš noro įrodyti savo vertę, socialiniai tinklai tampa mūsų sąjungininkais, o ne spąstais.
Kaip ugdyti pasitikėjimą savimi be socialinių tinklų
Pasitikėjimas savimi formuojasi ne tada, kai sulaukiame šimtų „patinka“, o kai galime jaustis gerai ir be jų. Vienas iš efektyviausių būdų tai pasiekti – sąmoningai apriboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. Net kelių dienų pertrauka gali atskleisti, kiek laiko ir emocinės energijos skiriame įvaizdžiui, o ne tikriems jausmams.
Be to, verta susitelkti į realų gyvenimą – bendrauti gyvai, užsiimti veiklomis, kurios teikia prasmę, mokytis naujų dalykų, sportuoti, skaityti knygas. Kai jūsų dienos užpildytos tikrais potyriais, poreikis nuolat dalintis jais internete savaime mažėja. Laikui bėgant, suprasite, kad patys sau tampate svarbiausiu vertintoju, o ne socialinių tinklų auditorija.
Kiek svarbu išlikti autentišku
Autentiškumas šiandien tampa vis retesne, bet brangia vertybe. Būtent nuoširdumas traukia žmones labiau nei kruopščiai surežisuotos nuotraukos. Kai leidžiame sau būti tikrais – su visomis stiprybėmis, silpnybėmis, abejonėmis – tampame labiau žmogiški ir lengviau užmezgame tikrus ryšius.
Autentiškas turinys socialiniuose tinkluose rodo, kad žmogus jaučiasi stabiliai, pasitiki savimi ir nebijos būti pažeidžiamas. Toks požiūris padeda ne tik sukurti sveikesnį santykį su socialiniais tinklais, bet ir ugdo emocinį brandumą.
Kaip socialiniai tinklai veikia psichologinę savijautą
Nuolatinis buvimas socialiniuose tinkluose veikia ne tik mūsų elgesį, bet ir emocinę pusiausvyrą. Tyrimai rodo, kad dažnas lyginimasis su kitais žmonėmis socialiniuose tinkluose gali sukelti pavydą, nerimą, netgi depresijos simptomus. Matydami tik „gerąją“ kitų gyvenimo pusę – keliones, dovanas, pasiekimus – nesąmoningai pradedame galvoti, jog mūsų pačių gyvenimas yra prastesnis.
Tokios mintys dažnai kyla žmonėms, kurie jau turi žemą savivertę. Vietoje to, kad socialiniai tinklai taptų įkvėpimo šaltiniu, jie gali sustiprinti nepasitenkinimą savimi. Todėl svarbu išmokti sąmoningai naudoti socialinius tinklus: daryti pertraukas, riboti laiką ekrane ir rinktis turinį, kuris kelia nuotaiką bei įkvepia, o ne kelia stresą.
Kai išmokstame atsiriboti nuo nuolatinio poreikio įrodyti savo vertę virtualioje erdvėje, atsiranda daugiau vietos tikram bendravimui, savęs pažinimui ir ramybei.
Kaip susigrąžinti sveiką santykį su socialiniais tinklais
Jei pastebite, kad socialiniai tinklai jums kelia įtampą, verta peržvelgti savo įpročius. Pabandykite savaitę neskelbti nieko naujo – vietoje to stebėkite, kaip jaučiatės. Ar jaučiate poreikį būti matomi? Ar pasigendate dėmesio? Tokie klausimai padės geriau suprasti, kokią vietą virtualus pasaulis užima jūsų gyvenime.
Kitas svarbus žingsnis – dalintis tuo, kas tikrai jums svarbu, o ne tuo, kas, jūsų manymu, „atrodys gerai“. Autentiškas turinys pritraukia nuoširdžius žmones ir sukuria tikresnius ryšius. Galite dalintis mintimis, kurios jus įkvepia, pasiekimais, kurie jums reikšmingi, arba tiesiog akimirkomis, kurios suteikia džiaugsmo.
Galiausiai, pasistenkite daugiau laiko skirti gyvam bendravimui. Tikri pokalbiai, apkabinimai ir šypsenos suteikia daug daugiau emocinio pasitenkinimo nei bet kuris „patinka“ mygtukas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
