Vis daugiau žmonių išsilaiko vairavimo teises, tačiau ne visi jaučiasi tvirtai sėdėdami už vairo. Vairavimo stresas – tai nematomas palydovas, kuris gali atimti malonumą iš kelionių ir net padidinti klaidų riziką. Kodėl vairavimas kelia baimę ir ką galime padaryti, kad kelionės būtų ramesnės bei saugesnės?
Amaskofobija – baimė vairuoti ir jos šaknys
Psichologinėje literatūroje vairavimo baimė vadinama amaskofobija. Nors ji nėra oficialiai įtraukta į tarptautines ligų klasifikacijas ICD-10 ar ICD-11, terminas taikliai nusako tikrą problemą, paliečiančią daugybę vairuotojų. Ši baimė gali kilti dėl įvairių priežasčių: vieni bijo greičio, kitiems nerimą kelia prastas oras, naktinis vairavimas ar nežinomų miestų gatvės.
Ypač dažnai sunkumų patiria nauji vairuotojai. Nors Lietuvoje tikslaus kasmet išduodamų B kategorijos pažymėjimų skaičiaus neturime, žinoma, kad per 2024 metų pabaigą šalyje buvo registruota daugiau nei 1,7 milijono lengvųjų automobilių (M1 klasės), iš jų net 80 % galėjo dalyvauti eisme. Ši plati transporto priemonių bazė rodo, kad vairavimo stresas gali paliesti labai platų gyventojų ratą – nepriklausomai nuo patirties ar amžiaus.
Simptomai, kurių nereikėtų ignoruoti
Stresas už vairo paveikia ne tik savijautą, bet ir saugumą. Pernelyg didelė įtampa silpnina koncentraciją, trukdo priimti tinkamus sprendimus ir didina avarijų tikimybę. Tipiški simptomai: šaltas prakaitas, greitas širdies plakimas, dusulys, galvos svaigimas, raumenų įsitempimas, drebančios rankos ar panikos jausmas. Kai kurie vairuotojai praranda orientaciją ir sunkiai susitelkia į kelią.
Specialistai pabrėžia, kad pajutus stiprėjančius simptomus būtina sustoti saugioje vietoje, atsipūsti, reguliuoti kvėpavimą. Toks trumpas poilsis svarbus ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Kaip sumažinti stresą vairuojant?
Psichologai ir vairavimo instruktoriai vieningai sutaria – vengti vairavimo nėra sprendimas. Priešingai, tik nuoseklus praktikos kaupimas padeda palaipsniui nugalėti baimę. Kuo dažniau sėdate už vairo, tuo labiau reakcijos tampa automatinės, o stresas blėsta.
Yra ir praktinių priemonių, galinčių palengvinti situaciją:
- Iš anksto suplanuokite maršrutą – rinkitės ramesnius, mažiau apkrautus kelius.
- Pasirūpinkite automobiliu – patogiai susireguliuokite sėdynę, veidrodėlius, saugos diržą.
- Užtikrinkite komfortą – praverkite langus arba įjunkite kondicionierių, palaikykite malonią temperatūrą, turėkite vandens.
- Pasikvieskite patyrusį keleivį – draugas ar šeimos narys gali suteikti pasitikėjimo ir padrąsinti.
- Naudokite kvėpavimo technikas – sąmoningai sulėtintas kvėpavimas mažina įtampą.
- Ilgesnių kelionių metu darykite pertraukas – net kelios minutės sustojimo padeda atsigauti.
Pasitikėjimo statyba – kelias į laisvę
Ekspertai pabrėžia, kad pradinis nerimas yra natūralus atsakas į naujus iššūkius. Visi vairuotojai bent kartą jautė nesaugumą pirmose kelionėse. Svarbiausia – neleisti, kad ši baimė užvaldytų kasdienybę. Kiekviena praktikos valanda augina pasitikėjimą, lavina refleksus ir sprendimų priėmimo greitį net sudėtingose situacijose.
Svarbu prisiminti, kad stresas prie vairo nėra silpnumo ženklas. Jis gali užklupti ir jauną vairuotoją, ir patyrusį vairuotoją, susidūrusį su netikėtomis aplinkybėmis. Atviras pokalbis apie šią problemą, pagalbos priemonių paieška bei drąsus žingsnis į kelią yra pirmieji žingsniai į didesnę laisvę.
Kada kreiptis į specialistus?
Nors daugeliui užtenka laiko ir praktikos, kai kuriais atvejais baimė vairuoti tampa tokia stipri, kad ima trukdyti kasdieniam gyvenimui – žmogus vengia kelionių, atsisako darbo galimybių ar net patiria panikos atakas. Tokiose situacijose verta kreiptis į psichologą arba psichoterapeutą. Specialistas padės identifikuoti baimės šaltinius ir pasiūlys kognityvinės-elgesio terapijos metodus, kurie įrodytai veiksmingi valdant nerimą.
Reikia suvokti, kad vairuoti išmokstama pamažu – kaip ir bet kurio kito įgūdžio. Niekas negimsta vairuotoju, o klaidos ir nerimas yra natūrali mokymosi proceso dalis. Kiekvienas įveiktas kilometras tampa investicija į pasitikėjimą ir ramybę. Tad užuot leidus baimei diktuoti gyvenimo tempą, verta priimti ją kaip laikiną iššūkį, kurį galima įveikti kantrybe, nuoseklumu ir teisingais metodais.
Vairavimas – tai ne tik techninis įgūdis, bet ir psichologinis išbandymas. Stresas už vairo gali atrodyti kaip kliūtis, tačiau iš tiesų jis yra signalas, kad reikia daugiau laiko, praktikos ir rūpesčio savimi. Žingsnis po žingsnio, su tinkama pagalba ir metodais, vairavimo baimę galima įveikti. Tuomet kelias vėl tampa tuo, kuo ir turėtų būti – laisvės, savarankiškumo ir atradimų erdve.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
