Šiuolaikiniuose namuose kaupiasi įvairūs mikrodalelių, cheminių medžiagų ir dujų kiekiai, kurių net nepajuntame, tačiau jie gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą. Nuolatinis kvėpavimas užterštu oru gali sukelti nuovargį, galvos skausmus, astmą, širdies ir kraujagyslių problemas, o ilgainiui – net didesnę vėžio riziką. Todėl labai svarbu žinoti, kokie teršalai dažniausiai pasitaiko namuose ir kaip užtikrinti gerą oro kokybę.
Kokie teršalai dažniausiai pasitaiko namuose
Namų ore gali būti įvairių pavojingų dalelių. Dažniausiai pasitaikantys:
Kietosios dalelės (PM) – dulkės, žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, taip pat labai smulkios dalelės, susidarančios deginant dujas, žvakes ar malkas. Smulkiausios dalelės gali prasiskverbti giliai į plaučius ir net patekti į kraują.
Garūs organiniai junginiai (VOCs) – cheminės medžiagos, lengvai išgaruojančios iš dažų, lako, baldų, valymo priemonių ir kvapiklių.
Pusiau garūs organiniai junginiai (SVOCs) – taip vadinamos „amžinosios cheminės medžiagos“, įskaitant plastifikatorius, degumo mažintuvus baldams ir drabužiams bei buitinės chemijos likučius. Jie ore gali cirkuliuoti ilgus metus.
Toksinės dujos – azoto oksidai iš dujinių viryklių, anglies monoksidas, amoniakas ir chloras iš valymo priemonių.
Ozonas – reaguoja su kvapikliais, susidarant naujoms cheminėms medžiagoms, kurių toksiškumo laipsnis dar nėra pilnai ištirtas.
Kas teršia namų orą
Įvairūs namų elementai ir veiklos gali padidinti oro taršą:
Nauji baldai ir grindys – nauji baldai, laminatas, kilimai ir čiužiniai išskiria VOC ir SVOC medžiagas. Kai kurios gali likti ore net 10–15 metų.
Dujinės viryklės – gamina labai smulkias daleles ir azoto dioksidą, kuris gali sukelti astmos paūmėjimus, ypač vaikams.
Žvakės ir smilkalai – degant išsiskiria kietosios dalelės, VOC ir dulkės, o reguliarus smilkinių naudojimas gali didinti vėžio riziką.
Užterštas oras iš gatvės – smogas, išmetamosios dujos ir dūmai gali patekti į namus net per uždarytus langus, ypač pirmuose aukštuose arba arti judrių gatvių.
Taip pat skaitykite
Valymo priemonės – tiek „cheminės“, tiek „ekologiškos“ gali išskirti VOC ir SVOC medžiagas.
Pelėsiai, bakterijos ir virusai – dauguma mikroorganizmų plinta ore, ypač esant dideliam drėgnumui.
Kaip pagerinti oro kokybę namuose
Vėdinkite patalpas išmaniai – atidarykite langus, kai lauke maža tarša, po valymo, gaminant maistą arba po dušo. Jei gyvenate prie judrios gatvės, vėdinkite valandomis su mažiausiu eismu.
Naudokite oro valytuvus – rinkitės modelius su HEPA filtrais, be jonizacijos, gebančius atlikti bent 5 oro valymo ciklus per valandą.
Atsargiai su kvapais – žvakes statykite į aukštus stiklo cilindrus ir venkite deginti mažose patalpose.
Dažniau atlikite drėgną valymą – dulkės yra pagrindinis toksinių medžiagų nešėjas. Drėgnas valymas geriausiai surenka daleles ir nesukelia jų sklidimo ore.
Naudokite lubinius ventiliatorius – jie tolygiai maišo orą ir mažina teršalų koncentraciją.
Rinkitės mažiau toksiškas medžiagas – baldai su mažu formaldehido išsiskyrimu arba dažai su žemu VOC lygiu padės sumažinti oro taršą.
Geras namų oro kokybės užtikrinimas nėra tik patogumo klausimas – tai investicija į sveikatą, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Šaltinis: realsimple.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
