Badavimas yra tema, apie kurią nuolat kalbama, tačiau dažnai iškyla daug mitų ir klaidingų įsitikinimų. Nors ši praktika gali turėti tiek naudos, tiek rizikų, svarbu ją suprasti ir atlikti atsargiai. Susisiekėme su Olesija Zhurkevič, terapinio badavimo klinikos savininke, kad sužinotume, kaip badavimas veikia organizmą, kokia jo nauda ir kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji.
1. „Aš negalėsiu to padaryti“
Vien žodis „badas“ daugeliui sukelia baimę. „Negalėčiau nei dienos išbūti be maisto“, – sako skeptikai. Tačiau istorija rodo, kad organizmas sugeba prisitaikyti net prie ekstremalių sąlygų. 1966 metais Angus Barbieri badavo net 382 dienas, o tai įrodo, kad mūsų kūnas turi didžiulį atsparumą. Žinoma, tokios ekstremalios situacijos nėra rekomenduojamos, tačiau tai įrodo, kad mes esame pajėgūs ištverti daugiau nei manome.
2. „Tai pavojinga!“
Badavimas gali būti pavojingas tik tada, kai yra tam tikrų kontraindikacijų, tačiau sveikam žmogui jis gali būti naudingas. Istorijoje netgi Pitagoras naudojo badavimą įvairių ligų gydymui. Taigi, badavimas gali būti sveikintinas, jei jis atliekamas atsargiai ir prižiūrint specialistams.
3. „Po badavimo priaugama svorio“
Tai nėra tiesa. Svorio priaugimas po badavimo įvyksta tik dėl netinkamų mitybos įpročių ir chaotiškos mitybos po bado. Jei laikysitės sveiko gyvenimo būdo ir subalansuotos mitybos, svoris nesugrįš. Svarbu pasirūpinti ilgalaike mitybos disciplina ir aktyviu gyvenimo būdu.
Taip pat skaitykite
4. „Badavimas kenkia“
Tiesą sakant, moksliniai tyrimai rodo priešingai. Badavimas gali pagerinti smegenų funkcijas ir netgi sustiprinti imunitetą. Pavyzdžiui, Pietų Kalifornijos universiteto tyrimas parodė, kad periodinis badavimas sustiprina imunitetą ir suaktyvina baltymo kinazės A gamybą, kuris gali padėti kovoti su vėžiniais navikais.
5. „Negalėsiu dirbti“
Tai dažnas mitas, tačiau priklauso nuo badavimo etapo. Kai organizmas prisitaiko, daugelis žmonių pastebi padidėjusią energiją ir pagerėjusią nuotaiką. Todėl badavimo pradžia turėtų būti planuojama savaitgaliais arba atostogų metu, kai jūsų darbo ritmo nestabdo kitos užduotys.
6. „Prarasiu raumenų masę“
Eksperimentai su sportininkais parodė, kad badavimas neturi didelio poveikio raumenų masei. Organizmą pirmiausia naudoja angliavandenius, vėliau – riebalus ir tik paskutinėje stadijoje – baltymus. Todėl badavimas, jei jis trunka ne ilgiau nei 30 dienų, neturėtų paveikti raumenų masės.
7. „Tam reikia nemažai sukauptos patirties“
Patirtis svarbi ilgesniam badavimui, tačiau jei tai yra jūsų pirmas kartas, galite pradėti nuo trumpesnių badavimo ciklų. Paprasti „poilsio“ periodai, kai gyvenama tik vandeniu, gali būti puikus įžanginis žingsnis. Klinikose praktikuojami 36 valandų badavimai, kurie padeda organizmui išsivalyti ir atsikratyti toksinų.
Nauda organizmui: ką gauname iš trumpalaikio badavimo?
Moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad trumpalaikis badavimas gali turėti daugybę naudos. Pavyzdžiui, po 2-4 dienų badavimo dalyviai pastebėjo, kad jų imunitetas sustiprėjo, o jų organizme buvo pagaminta daugiau baltymo kinazės A – medžiagos, susijusios su vėžio prevencija.
Be to, badavimas padeda organizmui pereiti į „vidinę mitybą“, kai jis semiasi energijos iš savo atsargų. Tai skatina detoksikaciją, regeneraciją ir kūno atjauninimą. Nauda gali būti pastebima net po trijų-keturių dienų badavimo.
Ką patiria organizmas per badavimo etapus?
1. Parengiamasis etapas
Šiame etape svarbu psichologiškai pasiruošti badavimui, atsisakyti riebalų, baltymingo maisto, alkoholio ir cigarečių.
2. Tikrasis badavimo laikotarpis
Per pirmąsias 24 valandas organizmas naudoja angliavandenių atsargas. Po 48 valandų pradeda deginti riebalus ir susidaro ketonai. Kai kurie gali patirti galvos svaigimą, pykinimą ar silpnumą. Tačiau po šio etapo organizmas pereina į „ekonomišką režimą“, todėl sumažėja lėtinių ligų simptomai ir padidėja energija.
Taip pat skaitykite
3. Atsistatymo laikotarpis
Svarbu atsargiai pereiti nuo badavimo prie normalaus maisto vartojimo. Pirmiausia į dietą turėtų būti įtraukti lengvi produktai, nes kūnas po badavimo gali būti jautrus.
Kaip saugiai atlikti badavimą?
Prieš pradėdami badavimą, pasikonsultuokite su specialistu, atlikite tyrimus ir įsitikinkite, kad neturite jokių kontraindikacijų. Jei nuspręsite baduoti, pradėkite nuo 3-4 dienų ir klausykitės savo kūno signalų. Jei patiriate stiprų galvos skausmą, pykinimą ar širdies ritmo sutrikimus, nutraukite badavimą.
Badaudami nepraleiskite galimybės pasikonsultuoti su specialistais, ypač jei tai darote pirmą kartą. Svarbiausia – nepakenkti savo sveikatai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
