Kelionės lėktuvu tarp šalių daugeliui žmonių gali atrodyti varginančios ir ilgos, tačiau paukščiams tai – įprasta kasdienybė. Be to, net pats ilgiausias žmogaus skrydis negali prilygti tam, ką sugeba paprastas čiurlys, rašo IFLScience. Čiurliai yra smulkūs, bet itin greiti paukščiai, priklausantys čiurlinių šeimai. Jie yra puikiai prisitaikę gyventi ore – čiurliai ne tik maitinasi, bet ir miega skrisdami. Sužinokite, kiek laiko šie paukščiai gali skristi nenusileisdami.
Dar septintajame dešimtmetyje Velso ornitologas Ronaldas Loklis (Ronald Lockley) teigė, kad čiurliai gali skristi 10 mėnesių iš eilės nenusileisdami ant žemės. Tačiau tik 2016 metais Švedijos Lundo universiteto tyrėjų grupė patvirtino šią teoriją.
Kiek paukščiai gali skristi: mokslinis stebėjimas
Žurnale „Current Biology“ išsamiai aprašomas mokslininkų tyrimas, kurio metu buvo stebimi 13 suaugusių čiurlių individai. Tyrėjai pažymėjo paukščius mažyčiais duomenų kaupikliais, kuriuose buvo įmontuoti akselerometrai skrydžio aktyvumui registruoti bei šviesos lygio jutikliai vietai nustatyti.
Kai kurie čiurliai buvo stebimi keletą metų jų migracijos metu – nuo Švedijos iki pietinės Sacharos žiemą ir atgal. Tyrimas parodė, kad paukščiai didžiąją laiko dalį praleidžia ore. Apskritai čiurliai ant žemės būdavo tik du mėnesius per metus, kuomet įsikurdavo perėti.
Mokslininkų teigimu, likusius 10 mėnesių kai kurie paukščiai retkarčiais nusileisdavo trumpam laikui, tačiau daugiau nei 99,5 % laiko vis tiek praleisdavo skrisdami. Trijų čiurlių stebėjimas parodė, kad jie ore išbuvo visus 10 mėnesių migracijos laikotarpiu.
Kodėl paukščiai nesustoja?
Mokslininkai mano, kad skirtumas tarp paukščių, kurie darė ilgus skrydžius be sustojimo, ir tų, kurie nusileisdavo, gali slypėti jų plunksnose. Čiurliai, kurie nusileisdavo ant žemės, nešerdavo savo sparnų plunksnų, o kiti paukščiai šėrėsi ir užsiaugindavo naujas plunksnas.
„Šėrimasis arba nešėrimasis gali rodyti nedidelius skirtumus jų bendroje būklėje ar parazitų skaičiuje. Tai taip pat gali paaiškinti atskirų paukščių elgesį skrydžio metu,“ – sakė tyrimo autorius Andersas Hedenstromas.
Interviu „Nature“ Andersas paaiškino, kad čiurliai sugeba taip ilgai išbūti ore dėl evoliuciškai išsivysčiusio efektyvaus kūno dizaino – jų kūnas yra aerodinamiškas, o sparnai ilgi ir siauri. Dėl šios priežasties paukščiai gali skristi ilgą laiką, nes sunaudoja mažiau energijos ir maitinasi ore randamais vabzdžiais.
Čiurlių gebėjimas praleisti beveik visą gyvenimą ore stebina. Tai tik dar kartą primena apie gamtos kūrinius, kuriuos verta tyrinėti ir saugoti. Tuo tarpu mokslininkų atradimai apie paukščius, banginius ar senovines ligas leidžia giliau pažinti ne tik gyvąją gamtą, bet ir mūsų pačių istoriją.
Šaltinis: https://www.iflscience.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
