Grenlandija ilgą laiką atrodė kaip tolimas, atšiaurus ir nuo didžiosios politikos nutolęs pasaulio kampas. Tačiau XXI amžiuje ši didžiulė sala tapo vienu svarbiausių geopolitinių taškų planetoje. JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai apie būtinybę perimti Grenlandijos kontrolę skamba ne kaip ekscentriška provokacija, o kaip aiškiai suformuluotas strateginis planas. Jo esmė – saugumas, galia ir kontrolė. Ir visa tai susitelkia aplink Grenlandiją bei vadinamąjį GIUK koridorių.
2024 metų gruodžio 22 dieną Donaldas Trumpas viešai pareiškė, kad Jungtinės Valstijos laiko Grenlandijos „nuosavybę ir kontrolę absoliučia būtinybe nacionalinio saugumo ir pasaulio laisvės vardan“. Tai nebuvo vienkartinis emocinis pasisakymas. 2026 metų sausio 5 dieną, praėjus vos parai po Venesuelos prezidento sulaikymo, jis vėl grįžo prie šios temos, tvirtindamas, kad JAV „per porą mėnesių pasirūpins Grenlandija“, nes Danija esą nesugeba to padaryti.
Strateginė sala tarp dviejų pasaulių
Grenlandija priklauso Denmark karalystei nuo 1814 metų, o nuo 1979-ųjų turi plačią autonomiją. Teoriškai sala gali tapti nepriklausoma – tam pakaktų referendumo. Tačiau nepriklausoma Grenlandija būtų itin pažeidžiama: milžiniška teritorija, labai maža populiacija ir strategiškai viena geidžiamiausių vietų pasaulyje. Būtent todėl ji neišvengiamai atsidurtų didžiųjų galių įtakos zonoje – Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ar net Kinijos.
Sala, kurioje gyvena kiek daugiau nei 50 tūkstančių žmonių, užima beveik 2,2 milijono kvadratinių kilometrų – daugiau nei 70 kartų daugiau nei Belgija. Daugiau nei 80 procentų teritorijos dengia ledas, tačiau po juo slypi milžiniški ištekliai: nafta, dujos, auksas, uranas, grafitas, litis, molibdenas, kriolitas, naudojamas aliuminio gamyboje. Grenlandija turi potencialą išgauti net 25 iš 34 Europos Sąjungos pripažintų kritinių žaliavų. Klimato kaita ir tirpstantys ledynai šiuos išteklius daro vis lengviau pasiekiamus.
Taip pat skaitykite
Naujas Arkties prekybos kelias
Grenlandijos reikšmė neapsiriboja vien ištekliais. Geografiškai ji jungia Arkties ir Atlanto vandenynus. Kylant temperatūrai Šiaurės ašigalyje, atsiveria nauji jūrų keliai, galintys sutrumpinti prekybos maršrutus tarp Azijos ir Europos beveik trečdaliu. Tai reiškia, kad Grenlandija tampa būsima pasaulinės prekybos sankryža.
Kinija jau dabar siekia tapti poliarine galybe, vystydama vadinamąjį Poliarinį šilko kelią – Arkties atšaką garsiosios „Belt and Road“ iniciatyvos. JAV administracija aiškiai mato šią grėsmę ir siekia užkirsti kelią Pekino ekonominei bei saugumo įtakai Šiaurės Atlante. Grenlandijos kontrolė Vašingtonui reikštų ne tik ekonominį, bet ir geopolitinį pranašumą.
GIUK – tylus, bet lemtingas koridorius
Vienas svarbiausių argumentų Donaldo Trumpo strategijoje – GIUK koridorius. Šis pavadinimas reiškia jūrinį praėjimą tarp Greenland, Islandijos ir Jungtinės Karalystės. Tai privalomas kelias laivams ir povandeniniams laivams, judantiems iš Arkties į Atlanto vandenyną. Ekonomiškai tai gyvybiškai svarbi arterija, tačiau kariniu požiūriu – tikras „butelio kakliukas“.
Rusijos Šiaurės laivynas, išplaukiantis iš Murmansko uosto, į Atlantą gali patekti būtent per GIUK. Dar Antrojo pasaulinio karo metu šis koridorius buvo strategiškai svarbus vokiečių povandeniniams laivams. Šaltojo karo laikais JAV ir NATO čia įrengė povandeninių klausymosi sistemų tinklą, leidusį fiksuoti sovietinių povandeninių laivų judėjimą. Nors po Šaltojo karo ši kontrolė buvo susilpninta, nuo 2000-ųjų, Rusijai modernizuojant savo povandeninį laivyną, GIUK vėl tapo kariniu prioritetu.
Pituffik – pažangiausia JAV gynybos akis
Grenlandijoje veikia viena svarbiausių JAV karinių bazių – Pituffik Space Base, anksčiau žinoma kaip Thule oro bazė. Ji įsikūrusi šiaurės vakarinėje salos dalyje, daugiau nei 1 500 kilometrų nuo Šiaurės ašigalio, ir yra šiauriausia JAV Kosminių pajėgų bazė pasaulyje.
Pituffik yra kertinė JAV ankstyvojo perspėjimo sistemos dalis. Čia veikia milžiniškas radaras, skirtas aptikti tarpžemyninių ir hipergarsinių balistinių raketų paleidimus iš Eurazijos. Bazėje taip pat stebimi ir valdomi daugiau nei 190 karinių, ryšių, navigacijos ir meteorologinių palydovų, priklausančių JAV Gynybos departamentui, NASA ir sąjungininkams. Tai vieta, iš kurios galima pirmiausia pamatyti galimą ataką iš Rusijos ar Kinijos Arkties krypties.
Ne Trumpo užgaida, o ilgalaikė strategija
Nors Donaldo Trumpo pareiškimai skamba agresyviai, ekspertai pabrėžia, kad JAV susidomėjimas Grenlandija nėra asmeninė prezidento ambicija. Tai ilgalaikis Amerikos karinis ir politinis interesas. Iki šiol Jungtinės Valstijos naudojosi Grenlandijos teikiamais pranašumais neturėdamos visiškos suverenios kontrolės. Tačiau naujoji administracija, regis, nebenori pasikliauti tik sąjungininkų geranoriškumu.
Grenlandijos kontrolė leistų JAV ne tik stebėti, bet ir fiziškai blokuoti prieigą prie Atlanto vandenyno, apriboti Rusijos ir Kinijos povandeninių laivų judėjimą bei užsitikrinti prieigą prie kritinių žaliavų. Tai yra geopolitinė investicija į ateitį, kurioje Arktis tampa nauju pasaulio galios centru.
Grenlandija šiandien – tai ne tik ledas ir tylūs fjordai. Tai vieta, kur susikerta klimato kaita, karinė galia, technologijos ir didžiųjų valstybių ambicijos. Ir būtent todėl Donaldas Trumpas ją mato ne kaip tolimą salą, o kaip raktą į XXI amžiaus saugumo architektūrą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
