Kai gimsta naujagimis, akušerė jį atneša arčiau mamos ir sako: „Žiūrėkite! Ką jūs pagimdėte? Berniuką ar mergaitę?“ Šios akimirkos yra labai jautrios, jausmingos ir kupinos meilės. Vaikai yra tikroji tėvų laimė. Ši meilė užpildo visą erdvę aplinkui. Naujieji tėvai tik ją ir tejaučia. Akušerės, moteriai pagimdžius, nuprausia naujagimį ir uždeda jį mamai ant krūtinės. Tai – jautriausia akimirka gimdyme, kai formuojasi pirmasis tikras kontaktas tarp mamos ir kūdikio.
Kodėl akušerės klausia mamos vaiko lyties, nors pati tai puikiai mato? Tai daroma tam, kad mama užmegztų akių kontaktą su naujagimiu. Tyrimai rodo, kad net trumpas akių kontaktas iš karto po gimimo aktyvina mamos smegenų sritis, atsakingas už rūpinimąsi, meilę ir dėmesį vaikui. Ši akimirka stiprina hormonų, tokių kaip oksitocinas, išsiskyrimą, kuris padeda moteriai labiau prisirišti prie kūdikio.
Manoma, kad emocinis mamos ir vaiko ryšys pradeda formuotis dar gimdoje. Jei vaikas yra laukiamas, o tėvai su juo kalbasi ar net dainuoja, šis ryšys jau pradeda stiprėti. Susitikus mamos ir kūdikio akims iškart po gimimo, šis ryšys „materializuojasi“ – kūdikis atpažįsta mamos kvapą, garsą ir prisilietimus, o mama jaučia natūralų instinktą rūpintis savo vaiku.
Šiluma – pirmoji priežastis
Kūdikis gimdoje gyveno pastoviame 36,6 laipsnių temperatūros aplinkoje. Gimdymo kambaryje dažniausiai būna apie 24 laipsnius. Naujagimiai nemoka patys palaikyti kūno temperatūros, todėl rizikuoja atvėsti. Uždėdama kūdikį ant krūtinės, mama jį šildo savo kūno šiluma, reguliuodama jo temperatūrą natūraliai.
Tai padeda išvengti hipotermijos, o kartu sumažina streso hormonų kiekį kūdikio organizme, todėl jis jaučiasi saugus ir ramus. Šis natūralus „šilumos mainų“ procesas taip pat skatina kraujotaką ir kvėpavimą, padeda stabilizuoti naujagimio pulsą.
Kūno kontaktas su mama
Kūno kontaktas toks pat svarbus kaip vizualinis. Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikiai, uždėti ant mamos krūtinės, rečiau verkia, turi mažesnį streso hormonų lygį ir greičiau prisitaiko prie išorės pasaulio.
Akių ir kūno kontaktas padeda užmegzti ir sustiprinti emocinį ryšį tarp mamos ir vaiko. Šis „odą prie odos“ kontaktas taip pat skatina žindymo refleksą – kūdikis lengviau suranda krūtį, pradeda žįsti ir geriau prisitaiko prie mitybos ritmo.
Apsauga ir mikroflora
Kūdikis gimsta beveik sterilus, be jokių savo mikroorganizmų. Būdami ant mamos krūtinės, jie liečiasi su jos oda ir gauna pirmąją „apsauginę dozę“ bakterijų. Šie mikroorganizmai padeda formuoti kūdikio žarnyno ir odos mikroflorą, stiprina imuninę sistemą ir saugo nuo patogeninių bakterijų aplinkoje.
Tyrimai rodo, kad tokie kūdikiai rečiau serga kvėpavimo takų infekcijomis ir turi geresnę virškinimo sistemą per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
Kodėl tai svarbu emociniam prisirišimui
Yra įdomus palyginimas su gyvūnais: jei naujagimis gyvūnas iš karto po gimimo bus atskirtas nuo mamos, jis jos neatpažins ir nelaikys savo mama. Tuomet jis gali nebegalėti maitintis ir išgyventi. Nors žmonės nėra gyvūnai, mūsų instinktai veikia panašiai. Po gimimo naujagimis ant mamos krūtinės uždedamas ne tik dėl fiziologinių priežasčių – šis kontaktas stiprina motinos instinktą, skatina rūpestį ir užmezga pirmąją, labai svarbią emocinę jungtį, kuri tęsiasi visą gyvenimą.
Moterims, kurioms tokia galimybė buvo atimta pirmojo gimdymo metu, dažnai pasirodo, kad antrą kartą jos labiau vertina šį momentą. Tai ne tik padeda mažyliui jaustis saugiam, bet ir moteriai – labiau pasitikėti savo gebėjimu rūpintis kūdikiu ir priimti gimdymo proceso natūralumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
