Pasitenkinimas dėl kitų nesėkmių, nors ir gėdingas jausmas, yra gana paplitęs reiškinys. Ypač stipriai jis paveiks mus, jei paliečia žmogų, kuris anksčiau mus erzino ar supykdė. Mokslininkai sugebėjo užfiksuoti šį fenomeną eksperimento metu.
Schadenfreude – tai vokiškas terminas, apibūdinantis pasitenkinimą dėl kitų nelaimių ar nesėkmių. Tyrimo dalyviai spontaniškai šypsojosi, kai matė, kaip jų erzinantis varžovas reaguoja į nemalonų garsą. Šis reiškinys atskleidžia tamsią žmogaus prigimties pusę.
Kas yra schadenfreude ir kodėl ji atsiranda
Schadenfreude atsiranda, kai kitam žmogui nutinka kažkas nepageidaujama ar net nemalonaus. Mes suvokiame tai kaip nusipelnytą bausmę, nes jaučiame pyktį ar nepasitenkinimą tuo asmeniu. Šis jausmas laikinai pagerina mūsų savijautą ir suteikia iliuzinės kontrolės pojūtį.
Pasitenkinimas dėl kitų nesėkmių stiprina tikėjimą teisingumu pasauliu. Tai reiškia, kad žmonės gauna tai, ko nusipelno. Šis mechanizmas padeda mums išlaikyti vidinius moralumo standartus ir pasaulėžiūrą.
Kaip schadenfreude paveiks tarpgrupinius konfliktus
Schadenfreude dažnai pasireiškia tarpgrupinių konfliktų metu. Tuomet žmones padalijame į „savus” ir „svetimus”. Vürcburgo universiteto tyrėjai atskleidė, kad šis jausmas suteikia laikiną palengvėjimą ilgalaikių konfliktų metu.
Tačiau schadenfreude turi ir tamsesnę pusę. Ji motyvuoja grupės narius tęsti smurtą ir palaikyti priešiškumą. Šis reiškinys gali formuoti uždarą ciklą, kur konfliktas tik gilėja ir plečiasi.
Eksperimento metodika ir rezultatai
Mokslininkų tyrime dalyviai konkuravo atlikdami paprastą užduotį – turėjo laiku paspausti kompiuterio pelę. Konkurso rezultatas buvo iš anksto nulemtas taip, kad kiekvienas dalyvis pralaimėdavo pusę bandymų. Po pralaimėjimo dalyvius „baudė” garsu, kurį tariamai pasirinko varžovas.
Tyrėjai naudojo elektromyografiją (EMG) veido raumenų aktyvumui matuoti. Šis metodas užfiksuoja spontanines ir nesąmoningas reakcijas. Šypsenos buvo registruojamos per didžiojo žygominio raumens (atsakingo už šypseną) ir akių raumens aktyvumą.
Tyrimo išvados apie empatiją ir konkurenciją
Dalyviai dažniau šypsojosi, kai matė „provokatoriaus” varžovo skausmingą reakciją į garsą. Šie rezultatai rodo, kad pasitenkinimas dėl varžovo nesėkmės iš tikrųjų priklauso nuo jo kančios suvokimo. Be skausmo požymių reakcija buvo daug silpnesnė.
Tyrimas atskleidė, kad dalyviai raukė kaktą, kai stebėjo „neprovokatoriaus” varžovo kančias. Ši neigiama reakcija gali rodyti užuojautą šiam oponentui ar empatijos jausmą. Tai įrodo, kad ne konkurencijos pobūdis, o piktumo jausmas konkrečiam varžovui formuoja schadenfreude.
Tyrimo dalyviai pranešė apie didesnį piktumą, susijaudinimą ir mažesnį teisingmo pojūtį stebėdami „provokatorius”. Tai patvirtina, kad provokacija tikrai buvo suvokta ir tapo schadenfreude atsirادimo prielaida.
Nuotraukos asociatyvinės @ Ideogram @ Midjourney
