Kartais patarimai gali padėti tvirčiau žengti į priekį, tačiau taip nutinka tikrai ne visada. Tam tikrose situacijose patarimai gali iššaukti agresiją. Pavyzdžiui, jei mes pradedame sakinį sakydami „Norėčiau tau patarti…“ arba „Jei aš būčiau tavo vietoje…“, tikėtina, kad mums bus atsakyta: „lengva tau kalbėti“, „aš neprašiau jokio patarimo“, ir t.t. Tad kodėl geriau nedalinti patarimų neprašytiems?
Išklausyti – viskas, ko mūsų prašo
Nedalinkite patarimų, jei to nėra prašoma. Dažnai žmonės tiesiog nori, kad mes juos išklausytume. Vis dėlto, jei nuspręsite duoti patarimą, pirmiausia pasiteiraukite, ar galėtumėte tą padaryti.
Vis dėlto, net ir gavus leidimą, ne visuomet viskas vyksta sklandžiai… Kai kurie žmonės nori ne patarimų, bet patvirtinimo, kad jiems niekas negali padėti. Tausokite savo energiją, nes bandydami pagelbėti, galite sulaukti įžeidimų ir savo pasiekimų sumenkinimo. Įvertinkite, ar kitam žmogui tikrai reikia jūsų pagalbos, ar jis tiesiog nori išsišnekėti.
Kodėl žmonės taip jautriai reaguoja į patarimus?
Dažnai patarimas suvokiamas kaip kritika, net jei turime pačius geriausius ketinimus. Žmogus gali jaustis tarsi jam būtų sakoma, kad jis elgiasi neteisingai arba kad pats nesugeba priimti sprendimų. Tai gali pažadinti gėdos ar nepasitikėjimo savimi jausmą, dėl kurio patarimas tampa ne pagalba, o dirgikliu.
Kita priežastis – poreikis išsaugoti autonomiją. Daugeliui žmonių svarbu jaustis laisviems rinktis savo kelią. Patarimas, ypač nenurodytas, gali atrodyti kaip bandymas kištis į jų gyvenimą. Tai sukelia pasipriešinimą, net jei patarimas yra racionalus ir geranoriškas.
Galiausiai nereikėtų pamiršti emocinio konteksto. Kai žmogus išgyvena stresą ar sunkų emocinį etapą, jo tolerancija išoriniams komentarams labai sumažėja. Todėl net paprasčiausias pasiūlymas gali būti priimtas kaip puolimas.
Kaip suteikti patarimą taip, kad jis būtų išgirstas?
Vienas iš veiksmingiausių būdų – klausyti daugiau, kalbėti mažiau. Tik tada, kai žmogus jaučiasi suprastas ir išgirstas, jis būna atviresnis tam, ką norime pasakyti. Užuot teikę sprendimus, galima užduoti klausimus, kurie padeda žmogui pačiam atrasti atsakymus.
Svarbu ir tai, kaip formuluojamas patarimas. Venkite kategoriškų frazių ir sprendimų primetimo. Vietoj „Tau reikia padaryti taip“ galima sakyti „Galbūt tau padėtų toks būdas?“ Tokia kalbėjimo maniera suteikia žmogui pasirinkimo laisvę ir nesukelia gynybinės reakcijos.
Taip pat reikėtų stebėti kitų emocinę būseną. Kartais geriausia pagalba – ne patarimas, o paprastas buvimas šalia. Kai žmogus nurimsta, jis natūraliai tampa atviresnis ir praktiškesniems pasiūlymams.

Kokiose situacijose patarimų tikrai nereikėtų teikti?
Venkite patarimų, kai žmogus aiškiai rodo, kad nori tik išsikalbėti. Tokiu atveju patarimas gali panaikinti galimybę jam saugiai išreikšti emocijas. Empatiškas klausymasis suteikia daug daugiau naudos nei skubėjimas taisyti situaciją.
Taip pat nereikėtų duoti patarimų, kai nesate pakankamai susipažinę su situacija. Iš šalies viskas gali atrodyti paprasčiau, tačiau nematome visų aplinkybių. Neapgalvotas patarimas gali sukelti dar daugiau painiavos ar net pakenkti.
Dar viena situacija – kai žmogus yra labai įsiaudrinęs. Emocijų įkarštyje racionalūs sprendimai nepasiekia adresato. Tokiu metu geriau palaukti, kol pašnekovas nusiramins, o ne spausti jį girdėti jūsų nuomonę.
Kaip išmokti priimti kitų žmonių pasirinkimus?
Vienas svarbiausių žingsnių – suvokti, kad kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo ritmą, patirtį ir pamokas. Tai, kas atrodo teisinga mums, nebūtinai tinka kitam. Gerbdami kitų sprendimus, net jei jų nepateisiname, ugdome brandą ir emocinę išmintį.
Praktika rodo, kad kai atsitraukiame nuo noro kontroliuoti, tarpusavio santykiai tampa harmoningesni. Žmonės jaučiasi saugesni šalia mūsų, nes žino, kad jų pasirinkimai bus priimti be moralizavimo. Tai skatina ir atviresnį bendravimą. Priimti kitų sprendimus padeda ir suvokimas, kad ne mūsų atsakomybė išspręsti visų problemas. Kartais geriausias būdas palaikyti žmogų – tiesiog būti šalia ir leisti jam nueiti savo kelią.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.