Visiems bent kartą yra tekę pabusti viduryje nakties dėl staigaus kūno trūkčiojimo. Toks pojūtis dažnai primena kritimą ar staigų išgąstį – širdis ima plakti greičiau, o sąmonė staiga pabunda. Paprastai tai trunka vos akimirką, po kurios vėl lengvai užmiegame. Tačiau kodėl mūsų organizmas taip reaguoja? Šį reiškinį mokslininkai vadina hipniniu trūkčiojimu, ir nors jis dažniausiai nekenksmingas, jo kilmė siekia tiek biologinius procesus, tiek mūsų protėvių išlikimo instinktus.
Miego metu smegenys „atsijungia“, bet ne visiškai
Dažnai manome, kad miegant smegenys ilsisi, tačiau jos tik persijungia į kitą veikimo režimą. Užmigimo fazėje smegenys išskiria neurotransmiterius, kurie slopina raumenų aktyvumą – tai apsauga nuo per didelio judėjimo miegant.
Vis dėlto kartais ši sistema „užstringa“: smegenys siunčia signalus, jog kūnas turėtų ilsėtis, o raumenys reaguoja trūkčiojimais. Tokie signalai ypač dažni, kai žmogus užmiega pavargęs, po intensyvios fizinės veiklos ar patyrus stresą.
Kai apima mieguistumas, kūnas tarsi kovoja su budrumu
Smegenyse veikia dvi sistemos: viena palaiko budrumą, kita – padeda užmigti. Užmigimo momentu jos kurį laiką „varžosi“. Ventrolateralinis preoptinis branduolys – smegenų sritis, atsakinga už užmigimo pradžią – stabdo raumenų veiklą. Tačiau jei nervų sistema dar ne visiškai atsipalaidavusi, gali įvykti netikėtas raumenų susitraukimas. Tokiu būdu kūnas elgiasi taip, lyg dar būtų budrus, ir būtent tada žmogus staiga krūpteli.
Taip pat skaitykite
Sapnų ir realybės riba dažnai išnyksta
Ne mažiau svarbi priežastis – sapnų pasaulis. Smegenys kartais nesugeba atskirti, ar situacija vyksta realybėje, ar tik sapne. Todėl žmogus gali ne tik krūptelėti, bet ir spardytis, mosikuoti rankomis ar net kalbėti. Tokie judesiai dažniausiai pasireiškia REM fazėje, kai sapnai yra ryškiausi. Jei judesys būna stipresnis nei įprasta, jis pažadina žmogų, palikdamas su jausmu, kad ką tik patyrė tikrą įvykį.
Paveldėtas išlikimo refleksas
Hipniniai trūkčiojimai siejami ir su evoliucijos istorija. Viena populiari teorija teigia, kad mūsų protėviai, miegoję medžiuose, turėjo apsaugos mechanizmą, neleidusį visiškai atsipalaiduoti. Staigus raumenų susitraukimas veikė tarsi priminimas, jog nereikia prarasti pusiausvyros ir nukristi. Nors šiandien miegame saugiose lovose, pasąmonėje vis dar veikia tūkstantmečių senumo refleksai.
Kada tai tampa problema?
Nors hipniniai trūkčiojimai laikomi normaliu fiziologiniu reiškiniu, jie gali būti dažnesni žmonėms, patiriantiems stresą, turintiems miego sutrikimų ar vartojantiems daug kofeino prieš miegą. Jei pabudimai kartojasi dažnai, jie gali sukelti nemigą arba padidinti nerimo jausmą. Tokiu atveju svarbu neignoruoti problemos: pirmiausia pabandyti sumažinti įtampą prieš miegą, laikytis reguliaraus režimo, o jei situacija nepagerėja – kreiptis į gydytoją.
Kaip sumažinti naktinių trūkčiojimų dažnį?
Specialistai rekomenduoja vengti stimuliuojančių medžiagų prieš miegą – kavos, stiprios arbatos ar energetinių gėrimų. Naudingos ramybės technikos: meditacija, gilus kvėpavimas ar šilta vonia. Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą miego aplinką – vėsi, tamsi ir tyli patalpa padeda nervų sistemai greičiau atsipalaiduoti. Kartais padeda ir lengvi tempimo pratimai prieš miegą, kurie sumažina raumenų įtampą.
Ką sako mokslas apie ateitį?
Miego tyrinėtojai vis dar stengiasi iki galo suprasti šį reiškinį. Hipniniai trūkčiojimai laikomi tarpine būsena tarp budrumo ir gilaus miego, o jų dažnis gali suteikti informacijos apie žmogaus bendrą sveikatos būklę. Vis daugiau tyrimų rodo, kad dažni trūkčiojimai gali būti susiję su pervargimu arba miego kokybės stoka. Tad tai – puikus priminimas pasirūpinti savimi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
