Vienuolikmetis Lukas užduoda klausimą, kuris bent kartą kilo kone kiekvienam: kodėl įsijungus radiją atrodo, kad tos pačios naujienos kartojasi vėl ir vėl? Ar tai tik mūsų įspūdis, ar iš tiesų taip veikia radijas? Atsakymo paieškos atveria duris į kasdienį žurnalistų darbą ir parodo, kad naujienų kartojimas nėra nei atsitiktinis, nei tingumo ženklas. Priešingai – tai apgalvota strategija, be kurios radijas tiesiog nefunkcionuotų.
Radijas – greičio ir nuolatinio judėjimo terpė
Skirtingai nei laikraštis ar interneto portalas, radijas gyvena pagal laiką. Jis lydi žmones ryte, automobilyje, darbe, per pietų pertrauką ar vakare grįžtant namo. Kiekvienas klausytojas įsijungia skirtingu metu ir dažnai klausosi tik kelias minutes. Būtent todėl radijo naujienos turi būti struktūruojamos taip, kad svarbiausia informacija pasiektų kuo daugiau žmonių.
Pavyzdžiui, Belgijos radijo stotyje La Première per dieną transliuojama net 15 žinių laidų – nuo penktos ryto iki septintos vakaro. Vienos jų trunka vos tris minutes, kitos – iki dvylikos. Per savaitę tai sudaro apie 107 naujienų laidas tik viename kanale. Toks skaičius neišvengiamai reiškia, kad temos kartosis, tačiau tai daroma ne mechaniškai.
Kartojimas – būdas nieko nepraleisti
Pasak Pierre Marlet, La Première naujienų vadovo, kartojimas yra būtinas. Jis kasdien su komanda sprendžia, kurios temos bus akcentuojamos visos dienos eigoje. Esminis principas – klausytojai nėra tie patys.
Vieni radiją įsijungia ryte, kiti – tik po pietų ar vakare. Jei svarbiausia naujiena nuskambėtų tik vieną kartą, didelė dalis auditorijos jos tiesiog neišgirstų. Todėl pagrindinė informacija išlieka eteryje visą dieną, nors jos pateikimas kinta.
Tos pačios temos, bet ne tie patys pasakojimai
Svarbu suprasti, kad radijas retai kartoja naujienas žodis žodin. Tema gali būti ta pati, tačiau informacija nuolat atnaujinama. Ryte pranešama apie įvykį, vidurdienį – apie naujas detales ar pareiškimus, o vakare – apie tai, kas įvyko vietoje, su liudininkų balsais ar ekspertų komentarais.
Toks dinamiškas pasakojimas leidžia sekti įvykių raidą beveik realiu laiku. Streikas, politinis sprendimas ar tarptautinis konfliktas per dieną gali įgyti visai kitą prasmę nei ryte. Radijas tam ypač tinkamas, nes gali greitai reaguoti ir koreguoti turinį.
Kai kelios stotys kalba vienu balsu
Dar viena priežastis, kodėl klausytojams atrodo, jog naujienos kartojasi, slypi užkulisiuose. La Première ne visas naujienų laidas kuria savarankiškai. Dalis jų rengiamos žurnalistų iš kitos Belgijos radijo stoties – Vivacité, taip pat priklausančios visuomeniniam transliuotojui RTBF.
Kai kurios laidos transliuojamos vienu metu per abi stotis. Jei klausytojas dienos eigoje perjunginėja kanalus, jam gali susidaryti įspūdis, kad jis girdi tą patį turinį, nors iš tiesų tai – tas pats informacijos šaltinis, pasiekiantis skirtingas auditorijas.
Kaip iš tiesų pasirenkamos naujienos
Naujienų atranka nėra matematinė formulė. Kaip pabrėžia Pierre Marlet, sprendimai priimami komandoje, remiantis aktualumu, svarba ir poveikiu visuomenei. Asmeniniai skoniai turi likti nuošalyje. Svarbiausia – kas realiai daro įtaką žmonių gyvenimams.
Kiekvieną rytą redakcija susėda ir sprendžia, kas tą dieną bus pagrindinės temos: vidaus politika, įvykiai Belgijoje, tarptautinės naujienos, socialiniai klausimai ar sportas. Jei pasaulyje nutinka didelis įvykis, jis natūraliai dominuoja eteryje.
Kodėl kai kurios temos skamba nuolat
Klausytojai dažnai pastebi, kad eteryje nuolat girdimi tie patys pavadinimai ar regionai. Karas Ukrainoje, JAV politika, pasaulinės įtampos, tokios figūros kaip Donald Trump – visa tai kartojasi ne be priežasties. Šios temos turi ilgalaikį poveikį tarptautinei situacijai ir kasdien keičiasi.
Svarbu tai, kad žurnalistai nesiekia vien pakartoti antraščių. Kiekvienas naujas pareiškimas, sprendimas ar įvykis tampa nauju pasakojimo kampu. Net tragiškose situacijose ieškoma žmogiškojo aspekto – drąsos, solidarumo ar netikėtų išgelbėjimo istorijų.
Pusiausvyra tarp sunkios ir pozityvios informacijos
Dar vienas sąmoningas redakcijų sprendimas – informacijos balansas. Nors pasaulyje netrūksta įtampos, žurnalistai stengiasi nekurti nuolat niūraus paveikslo. Todėl tarp sunkių naujienų kartais atsiranda pozityvių istorijų, įkvepiančių pavyzdžių ar paprastų, bet prasmingų žmonių poelgių.
Tai ne bandymas „pagražinti“ realybę, o siekis pateikti ją visapusiškai. Tokia pusiausvyra padeda klausytojams neperdegti nuo neigiamų naujienų srauto.
Kodėl kartojimas yra stiprybė, o ne trūkumas
Galiausiai, radijo naujienų kartojimas yra ne problema, o privalumas. Jis užtikrina, kad svarbi informacija pasiektų kuo platesnę auditoriją, nepriklausomai nuo to, kada žmogus įsijungia radiją. Kiekvienas kartojimas – tai galimybė išgirsti, suprasti ir įsigilinti.
Todėl kitą kartą, kai radijuje vėl išgirsite tą pačią temą, verta prisiminti: galbūt tai ne pasikartojimas, o nauja istorijos dalis, skirta būtent jums.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
